Kaip dažnai naudojate emocinius jaustukus (angl. emoji) komunikacijoje su kolegomis? Ar vietoje įprastos širdelės kaip atsaką iš kolegos gavę kakutį įsižeistumėte? Tarptautiniai tyrimai rodo, kad nuotolinio ir hibridinio darbo plėtra ne tik perkėlė smurtą ir priekabiavimą į skaitmeninę erdvę, bet ir pakeitė jų formas. Kas yra tas naujasis nuotolinis mobingas?
Pavojingiau nei tradicinis mobingas?
Dauguma vadovų žino, kad grįžtamąjį ryšį komandos nariui teikti reikia pagarbiu tonu, o pastabas sakyti akis į akį akcentuojant būtent darbuotojo elgesį, o ne būdo ar išvaizdos ypatybes. Atrodytų, visos šios taisyklės turi galioti ir komunikacijai skaitmeninėje erdvėje, t. y., dirbant ir bendraujant nuotoliniu būdu. Bet ar iš tiesų skaitmeniniam bendravimui galima pritaikyti tuos pačius principus?
Lietuvoje skaitmeninis priekabiavimas darbe (angl. Workplace Cyberbullying) dar nėra plačiai nagrinėjamas Jo apibrėžimas artimas mobingo sampratai ir jis dažnai laikomas viena iš mobingo formų: tai pasikartojantis arba reikšmingą neigiamą poveikį sukeliantis netinkamas elgesys, vykstantis per darbo komunikacijos priemones (el. paštą, „Teams“, socialinius tinklus ar kitas platformas), dėl kurio darbuotojas jaučiasi žeminamas, izoliuojamas ar negalintis apsiginti.
Kodėl nuotolinis mobingas vertas išskirtinio dėmesio? Tokia priekabiavimo forma kai kuriais atvejais dar stipriau nei įprastas mobingas izoliuoja darbuotoją dėl savo apimties (pavyzdžiui, įžeidžiančias žinutes bendruose pokalbių kanaluose akimirksniu mato dešimtys kolegų, kurie jas gali persiųsti ar paviešinti socialiniuose tinkluose) ir sukeliamo didesnio bejėgiškumo jausmo (pavyzdžiui, kai skaitmeninės atakos asmeninėmis žinutėmis ar skambučiais tęsiasi net ir po darbo valandų).
Ar galima smurtauti… jaustukais?
Bendraudami su kolegomis raštu, nebematome jų veido mimikų, kūno kalbos ir negirdime balso tono, padedančių suprasti pašnekovo intencijas. Šiai problemai išspręsti jau daugybę metų naudojami emociniai jaustukai – kone visos kasdienės žinutės baigiamos šypsenėlėmis, kolegos naujienos apipilamos širdutėmis (o jei tą dieną esame ne nuotaikoje – bent nykštuku į viršų).
Tačiau skaitmeninis arsenalas turi ir mažiau pozityvią pusę – pavyzdžiui, kakučio ar velnio simbolius. Kaip dažnai jie naudojami darbinėje komunikacijoje? Ar gavus tokį atsaką reikėtų įsižeisti? Ar kolega, pasirinkęs tokį jaustuką – smurtauja? Ar tai – jau mobingas?
Veikiausiai visi supranta, kad pavienis atvejis dar nėra priekabiavimas. Tačiau jei tokie simboliai nuolat kartojasi, yra sąmoningai nukreipti į konkretų darbuotoją, o jų tikslas – pažeminti ar išjuokti žmogų kolegų akivaizdoje, situacija vertinama visai kitaip. Vienam tai gali atrodyti tik nekaltas juokelis, o kitam – sukelti nuolatinį stresą.
Skaitmeninė atmintis – amžina
Ar visada pavyksta koreguojantį grįžtamąjį ryšį darbuotojui suteikti tik akis į akį? Pasitaiko, kad griežtesnė replika išsprūsta girdint kolegoms bendroje biuro erdvėje ar susitikimo metu. Suprantama, jei tokios replikos tikslas nėra pažeminti kolegą ir ji yra konkrečiai susijusi su darbinėmis funkcijomis, tai bus laikoma ne priekabiavimu, o tik koreguotinu paties vadovo elgesiu.
O kaip yra su pastabomis, rašomomis viešoje pokalbių grupėje? Didžiausias skirtumas tas, kad skaitmeninėje aplinkoje žinutės išlieka. Jos gali būti kopijuojamos, persiunčiamos kitiems darbuotojams, o kartais – pasiekti ir auditoriją už organizacijos ribų. Tokioje situacijoje darbuotojas pajunta kur kas daugiau neigiamų emocijų ir visišką bejėgiškumą: žinutė egzistuoja, ją mato visi, o skaitmeninis įrašas tampa nebepanaikinamas.
15 minučių atsijungęs – ir skelbiama visuotinė paieška
Dirbdami biuruose, kolegas trumpiems projektų aptarimams darbuotojai dažniausiai „pasigauna“ gyvai ir paprastai tik darbo valandomis. Tuo metu nuotolinis darbas kartais nejučiomis naikina ribas tarp darbo ir asmeninio laiko. Žinutė po darbo valandų „Teams“ kanale – jei nesitikima, kad į ją bus atsakyta čia ir dabar – didelio erzulio kolegai, veikiausiai, dar nesukels.
O kaip vertinti visuotinę darbuotojo paiešką visais įmanomais kanalais, kai pastebima, kad jis jau net 15 minučių atsijungęs? Kai pradedama rašyti per „Teams“, skambinti į darbo telefoną, tada – į asmeninį, ar net puolama rašyti per „Facebook“…
Tokia perteklinė skaitmeninė kontrolė ir mikrovadyba, ypač kai ji nėra aiškiai pagrįsta darbo organizavimo taisyklėmis, gali mažinti darbuotojų pasitenkinimą darbu, didinti stresą ir trukdyti produktyvumo augimui. Toks „persekiojimas“ asmeniniais kanalais po darbo valandų skamba kaip puikus priekabiavimo darbe pavyzdys.
Problemos sprendimas – tik nuotolinio darbo panaikinimas?
Nors atrodytų, kad visų šių probleminių situacijų pavyktų išvengti tiesiog susigrąžinus darbuotojus į biurus, akivaizdu, jog progresyvus verslas prie to nebegrįš, nes dalis darbo rinkoje geidžiamiausių talentų nori dirbti bent hibridiniu darbo modeliu.
Valstybinė darbo inspekcija primena, jog darbdavys turi patvirtinti aiškią nuotolinio darbo tvarką, įskaitant bendravimo būdus ir darbo laiko organizavimą. Joje rekomenduojama nustatyti darbuotojų pasiekiamumo laiką, pagrindinius komunikacijos kanalus, atsakymo terminus, susitikimų organizavimo principus, vadovų ir darbuotojų bendravimo taisykles.
Nors turėti oficialias tvarkas yra svarbu, geriau nei rašytiniai almanachai padeda tinkama darbo kultūra. Tiek vadovams, tiek komandos nariams verta prisiminti keletą paprastų principų: kritines pastabas teikti tik individualiai, vengti sarkazmo bei dviprasmiškų komentarų, neaptarinėti darbuotojų klaidų viešuose kanaluose, aiškiai atskirti darbo organizavimą nuo perteklinės kontrolės ir užtikrinti pagarbų bendravimą tiek biure, tiek virtualioje erdvėje.
Organizacijose svarbu kalbėti ne tik apie akivaizdžias smurto formas, bet ir apie kasdienę komunikacijos higieną, nes kartais virtualioje erdvėje vienas ne vietoje panaudotas jaustukas gali sukelti daugiau žalos nei oficialus papeikimas.
Kada paskutinį kartą apie neakivaizdžias skaitmeninio priekabiavimo formas su kolegomis kalbėjotės jūs?
Plačiau apie tai, kas yra smurtas, priekabiavimas, mobingas ir kaip atpažinti jų ir kitų netinkamo elgesio formų požymius – nuo akivaizdžių pažeidimų iki kasdienėse situacijose pasitaikančių „pilkųjų zonų“ – kviečiame sužinoti „Emplonet“ mokymuose.
Smurto ir priekabiavimo prevencijos mokymai darbuotojams
Norite gauti daugiau įžvalgų? Prenumeruokite naujienlaiškį „Gero vadovo užrašai“ – tai patikimos žinios tvirtam lyderiui, kuris neatsilieka nuo darbo rinkos tendencijų ir rūpinasi savo darbuotojų gerove.
