Darbo rinkoje – sulėtėjimas: kokios specialybės išlieka paklausiausios?

Emplonet direktorė Violeta Jakutė, „Emploera“-„GoDoJob“ vykdančioji direktorė Irena Šiurkė

Dėl ekonominės recesijos šalies įdarbinimo specialistai pastaruoju metu pastebi sulėtėjusią samdą. Labiausiai ji palietė apdirbamosios pramonės sektorių, tačiau tuo pat metu yra ir specialistų, kurių poreikis rinkoje ūgtelėjo, praneša personalo atrankas vykdančios įmonių grupės „Emplonet“ ir „Emploera“-„GoDoJob“.

Ekonomikos atvėsimas palietė daugelį

Užimtumo tarnybos (toliau – UŽT) duomenimis, palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, laisvų darbo vietų mažau registruota beveik visuose veiklos sektoriuose. Sparčiau nei vidurkis laisvų darbo vietų mažėjo apdirbamosios gamybos, statybos, transporto ir saugojimo, administracinės ir aptarnavimo veiklos sektoriuose: tokią veiklą vykdantys darbdaviai 2023 m. I ketv. pateikė perpus mažiau darbo pasiūlymų nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu.  

„Dirbančių asmenų skaičius šalyje auga, tačiau pokyčiai atskiruose sektoriuose nėra vienodi. Labiausiai apdraustųjų skaičius, palyginti su pernai metais, augo IT, finansų, energetikos sektoriuose. Labiausiai mažėjo – apdirbamoje gamyboje“, – komentuoja personalo atrankos ir paieškos agentūros direktorė Violeta Jakutė. 

Darbuotojų labiausiai mažėjo apdirbamosios gamybos (5,3 proc. mažiau dirbančiųjų), žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (4,4 proc.), statybos (4,3 proc.) sektoriuose, nurodoma UŽT 2023 m. I ketv. apžvalgoje.  

 Tai, kad pastebėtas spartesnis darbuotojų mažėjimas apdirbamosios pramonės įmonėse (per gegužę jų skaičius susitraukė 700-ais), greičiausiai lemia mažėjančios gamybos apimtys, mano V. Jakutė:

„2023 m. sausio–kovo mėn. (I ketv.) visa pramonės produkcija Lietuvoje sudarė 9 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 11,9 proc. palyginamosiomis kainomis.“ 

Prognozuoja augančią ir rinkodaros specialistų paklausą

O kokių specialistų poreikis išaugo? Remiantis naujausiais duomenimis, per metus apdraustųjų (dirbančiųjų) labiausiai daugėjo informacijos ir ryšių (4 proc. daugiau dirbančiųjų), finansinės ir draudimo (3,1 proc.), elektros, dujų, garo tiekimas, oro kondicionavimo (2,9 proc.), transporto ir saugojimo (2,5 proc.) veiklos sektoriuose (UŽT 2023 m. I ketv. apžvalga).  

„Paklausūs buvo ir išliks informacinių technologijų, finansų ir draudimo, aukštųjų technologijų pramonės bei mokslinių tyrimų veiklos, energetikos sektoriai. Šiuose sektoriuose stebime ne tik darbuotojų samdą, bet ir bene didžiausius vidutinius atlyginimus „ant popieriaus“, – teigia V. Jakutė. 

2023 m. I ketv. vidutinis darbo užmokestis (DU) „ant popieriaus“ pagal veiklos rūšis šalies ūkyje su individualiosiomis įmonėmis 

(Šaltinis: Valstybės duomenų agentūros Oficialios statistikos portalas) 

„UŽT duomenimis bendros tendencijos taip pat rodo, kad auga informacinių ir ryšių technologijų specialistų (ypač programinės įrangos kūrėjų), inžinerinės srities specialistų, analitikų, pedagogų, slaugos ir akušerijos specialistų poreikis. Galiu tik paantrinti, kad paklausos nepraras aukštą pridėtinę vertę kuriančių IT, inžinerijos, finansų srities specialistai, o stebint ekonomijos lėtėjimą, ūgtelti turėtų pardavimų ir rinkodaros srities specialistų paklausa“, – teigia „Emplonet“ direktorė.  

Kai kurių specialistų poreikį veikia ir sezoniškumas – anot inžinerinės srities personalo atrankų paslaugas teikiančios UAB „Emploera“ vykdančiosios direktorės Irenos Šiurkės, vasaros sezono įtaka labiausiai juntama aptarnavimo, apgyvendinimo ir statybų sektoriuose: „Gana žymiai išaugęs poreikis kvalifikuotų darbuotojų, tokių kaip parduotuvių pardavėjai, virėjai, padavėjai , statybininkai, ir nekvalifikuotų darbininkų, tokių kaip biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojai, kambarinės ir pagalbininkai, virtuvės pagalbininkai, prekių krovėjai į lentynas, pakuotojai (rankomis).“ 

Tendencijas diktuoja naujos technologijos

Kaip priduria specialistė, statybos sektoriuje juntami pokyčiai susiję ne tik su sezoniškumu: „Dabar statyba išgyvena virsmą dėl BIM (angl. Building Information Modelling) ir „PropTech“ technologijų. Vyriausybei Aplinkos ministerijos siūlymu priėmus sprendimą, kad nuo 2021 m. visuomeninių objektų projektavimas ir statyba privalo būti skaitmenizuojama, t. y. vykdoma BIM aplinkoje, vis dažniau pastebime tai išmanančių specialistų poreikį. VšĮ „Skaitmeninė statyba“ statistikos duomenimis, 38 proc. statybos įmonių trūksta specialistų, išmanančių naujas technologijas“, – komentuoja specialistė.  

Anot I. Šiurkės, darbo rinkoje norintiems įsitvirtinti statybininkams ir žvelgiant į ateities perspektyvą šiuo metu rekomenduojama įgyti žinių, susijusių su statybos procesų skaitmenizacija: „Statybos procese šiandien naudojama itin daug skaitmeninių įrankių ir technologijų, o ateityje taps dar labiau inovatyvios ir pažangesnės, todėl itin svarbus tampa darbuotojų gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių.“ Specialistė pastebi, kad pokyčius išgyvena ir agrosektorius – šiandien čia taip pat trūksta specialistų, gebančių dirbti su duomenų analize, skaitmenizavimu, robotizavimu. 

„Ir tai liečia ne tik biuro-administracijos darbuotojus, bet ir, pvz., technikos vairuotojus. Ar esate matę pačius naujausius traktorius? Daugumos jų kabinos atrodo tarsi vienas didelis kompiuteris“, – priduria personalo atrankų specialistė. 

Remiantis UŽT sudarytų trūkstamų specialybių sąrašu, šiuo metu Lietuvos darbo rinkoje trūksta ir vadinamųjų „darbininkiškų“ pozicijų. Sąraše 175 profesijos – tiek jų iš viso numatyta 2023 metams pagal skirtingus sektorius, daugiausia – net 20 reikalingų šalies darbo rinkai profesijų – prisidėjo pramonės sektoriuje: tai – stalius, laivų korpusų dažytojas, metalinių laivų korpusų surinkėjas, net 7 susijusios su orlaiviais – orlaivių metalinių sklandmenų montuotojas, variklių šaltkalvis, sklandmenų šaltkalvis surinkėjas, variklių mechanikas, mechanikas, elektrikas,  įmonės įrenginių techninės priežiūros padalinio mechanikas, pastočių techninės priežiūros elektromonteris, vyriškų drabužių siuvėjas, farmacijos gaminių gamybos mašinų operatorius, plastikinių gaminių liejimo mašinų operatorius, mezgimo mašinų derintojas, tekstilės pluošto dažymo mašinų operatorius, keliamosios platformos operatorius. 

Į šį sąrašą pakliuvo ir pora paslaugų sektoriaus profesijų, viena tokių ir aktualių pagal paskutines modernizavimo tendencijas – elektrinio traukinio mašinistas. Papildomai nebuvo įtraukta nė viena statybos sektoriaus profesija. Tuo metu sąraše nebeliko 56 profesijų iš 2022 metų – pavyzdžiui, pastolininko, kelių remontininko, asfaltuotojo, išorinio tinko tinkuotojo, katilų ir vamzdžių termoizoliacijos įrengėjo, termoizoliacijos įrengėjo, hidroizoliacijos įrengėjo, laivo vamzdyno įrengėjo, nuotakyno montuotojo, pramonės gaminių dažytojo, metalo gręžėjo, metalo pjovimo staklių operatoriaus ir kt.  

„Šiek tiek nustebino, kad sąraše nebeliko šių profesijų, nes iš darbdavių jaučiame nemažą šių specialistų poreikį. Žinoma, dalis šių profesijų funkcijų jau automatizuotos, robotai atlieka tam tikrus darbus – džiugu stebėti, kad verslai ir rinka greitai prisitaiko prie besikeičiančios aplinkos ir sparčiai žengia koja kojon su procesų modernizacija “, – dalijasi įžvalgomis specialistė I. Šiurkė. 

Darbdaviai ieško ir patirties neturinčių specialistų

Tai, kad juntamas ryškesnis inžinerinės krypties specialistų poreikis, liudija ir pastarojo meto personalo atrankos agentūrų patirtys. Kaip pasakoja I. Šiurkė, personalo ieškantys darbdaviai vis dažniau dairosi į jaunus, dar patirties neturinčius specialistus: 

„Nors anksčiau kandidatams turėdavome labai aiškiai įvardytus specifinės srities darbo patirties reikalavimus, šiandien dažnai reikalavimuose lieka tik atitinkamos krypties išsilavinimas ir bazinės techninės, inžinerinės žinios, darbas tradicine, tai sričiai, programa. Įmonės yra atviros mokyti, auginti ir stipriai skatinti specialistus.“ 

Visgi net reikalavimus gerokai sumažinę darbdaviai susiduria su problema – studentų, kurie norėtų save išbandyti inžinerinėse srityse, trūkumu. Net ir šios krypties studijas baigę jaunuoliai dažnai po studijų darbą renkasi ne pagal specialybę. I. Šiurkė primena, kad inžinerinėje srityje darbdaviai ne tik grumiasi dėl kandidatų, bet ir siūlo daugybę galimybių augti, mokytis, tobulėti: 

„Kandidatai gali rinktis iš ne vieno vertės pasiūlymo pagal tai, kas jiems svarbu, tad darbas ilgalaikėje perspektyvoje bus garantuotas, taip pat – ir galimybė prisidėti prie reikšmingų inžinerinių, technologinių sprendimų, keičiančių ateitį. Nors pagal vidutinį darbo užmokestį ši sritis ir nepatenka į TOP geriausiai apmokamų lenteles, karjeros ir augimo perspektyvos šioje srityje tikrai neribotos.“ 

Remdamiesi pastarojo meto tendencijomis ekspertai spėja, kad arši kova dėl talentų vyks ir toliau: „Specialistų trūkumas tik didėja, ir ne tik Lietuvoje. Mūsų talentai išvažiuoja ir į kitas šalis, kur jų trūkumas taip pat didelis.“