Emplonet komunikacijos projektų vadovė Adelė Meškinytė

Pasibaigę mokslo metai tradiciškai signalizuoja ir apie į darbo rinką pasiruošusį įsilieti jaunimą – ne tik studentai, bet ir vyresnių klasių moksleiviai žvalgosi sezoninių darbų ir vasarą nori paskirti uždarbiavimui. Vis dėlto, anot personalo paieškos ir atrankos agentūros „Emplonet“ komunikacijos projektų vadovės Adelės Meškinytės, jiems vis dar iškyla sunkumų – žinių apie nepilnamečių įdarbinimą ne mokslo metų laiku stokoja tiek darbdaviai, tiek potencialūs jauni darbuotojai.

„Prasidėjus moksleivių vasaros atostogoms ir vėl girdime dalies darbdavių skundus, esą, jaunimas tingus, nenori dirbti, todėl sudėtinga rasti sezoninių ar kitų darbuotojų. Tačiau jaunimo susidomėjimas darbo galimybėmis yra tikrai jaučiamas – veikiau jiems trūksta žinių ir pasirengimo pirmosioms darbinėms patirtims, o ir darbdaviai ne visada į šį klausimą įsigilina, todėl tinkamai nepasiruošia ar prisibijo priimti tokius darbuotojus“, – sako A. Meškinytė.  

Ji primena, kad pagal šalies įstatymus Lietuvoje nepilnamečiai pradėti dirbti gali nuo 14 metų. Kaip ir suaugusiųjų, jų darbas turi būti įformintas darbo sutartimi.  

„Be to, norintiems įsidarbinti nepilnamečiams nuo 14 iki 16 metų reikalingas raštiškas vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo sutikimas (asmenims nuo 16 iki 18-os šio sutikimo nereikia). Darbdaviui privaloma pateikti ir sveikatos priežiūros įstaigos išduotą medicininę pažymą su išvada, kad vaikas tinkamas dirbti konkretų darbą, įvertinus ir visas jo rizikas“, – tikina agentūros specialistė.  

Griežčiau apibrėžta darbo trukmė

Skirtingai nei suaugusieji, nepilnamečiai asmenys Lietuvoje negali dirbti su alkoholiu ir darbovietėse, kuriose sąlygos jų sveikatai gali būti pavojingos. Prieš pradedant darbus darbdavys turi raštu supažindinti darbuotoją su darbo sąlygomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis.   

„Dažnai sezoniniuose darbuose darbdaviai kviečia jaunąjį darbuotoją „pasibandyti“ darbą vieną dieną ar daugiau, pažiūrėti, ar toks darbas prigis. Svarbu suprasti: tai irgi turi būti teisiškai reglamentuota, kad paauglys gautų visas socialines garantijas“, – priduria A. Meškinytė.  

Tiek jaunasis darbuotojas, tiek darbdavys turėtų gerai žinoti ir apie nepilnamečių asmenų galimą darbo trukmę: ne mokslo metų laiku nepilnamečiai iki 16 metų gali dirbti iki 6 val. per dieną, 30 val. per savaitę, o paaugliai nuo 16 metų gali dirbti ne ilgiau kaip 8 val. per dieną ir ne daugiau kaip 40 val. per savaitę:  

„Taip pat nepilnamečiams negalima dirbti naktinio ar darbo su viršvalandžiais. Detaliau apie darbo reikalavimus aprašo bei konsultuoja Vasltybinė darbo inspekcija (VDI).“ 

Jaunystė – laikas darbo rinkos tyrinėjimui

Svarstantiems apie pirmąjį darbą specialistė sako, kad „jaunatviškais“ laikomi darbai yra puikus pamatas pamažu įsitvirtinti darbo rinkoje, kurį įvertins ir ateities darbdaviai.  

„Norint pabaigus mokyklą jau turėti darbinių patirčių, verta save išbandyti sezoniniuose ar papildomuose darbuose, savanorystėje, įvairiose praktikose. Visos šios patirtys jums bus į naudą, nes būsimam darbdaviui parodysite, jog jau žinote, kas yra atsakomybė, darbų prioritetizavimas, būsite patyrę, kaip puoselėti santykius su vadovu ir kolegomis. Tai – kertinė ir ypač darbdavių vertinama patirtis“, – sako A. Meškinytė. 

Kaip tikina specialistė, pirmieji darbai bus ir puiki proga įsivertinti savo polinkius ar stipriąsias/silpnąsias puses: 

„Galbūt dirbdamas padavėju ar pardavėju suprasite, kad jums patinka bendravimas su žmonėmis, ir vėliau, renkantis studijų ar karjeros kryptį, žinosite, kur link norite eiti, kokios jūsų stipriosios pusės gali būti panaudotos ar kokios darbo užduotys jus džiugintų. O gal atvirkščiai – suprasite, kad bendravimas jus vargina ir labiau norėtumėte dirbti individualų darbą. Kartais žinojimas, ko nenori, gali būti net svarbesnis nei žinojimas, kas džiugina – taip pradedame tyrinėti savo pašaukimus ir atmesti, ko jokiu būdu dirbti negalėtume.“ 

Prieš žengiant į pirmuosius darbus A. Meškinytė skatina visokeriopai išsinagrinėti darbo pobūdį ir įdėmiai peržiūrėti darbo sutartį su tėvų/globėjų ar specialisto pagalba, taip pat – nebijoti darbdavio ir išsiklausinėti svarbių detalių: 

„Klausti nebijokite ir jau įsidarbinę. Pastebime, kad jauni specialistai dažniau susilaikys nuo svarbaus klausimo, bijodami pasirodyti kaip neišmanantys, tačiau aiški komunikacija ir perklausimas jums gali padėti išvengti klaidų. Taip pat, esant problemų su darbdaviu (neskaidrus darbo užmokestis, prašymas dirbti viršvalandžius ir pan.), nebijokite to komunikuoti jam tiesiogiai ar kreiptis pagalbos į tėvus/globėjus, specialistus.“