Daugiau nei 40 proc. darbuotojų Lietuvoje artimiausiu metu planuoja palikti savo darbovietę, didelė dalis jų – dėl tos pačios priežasties, atskleidžia naujausias personalo valdymo įmonės Emplonet tyrimas.

2023-ieji darbdaviams gali atnešti tikrų iššūkių – naujausias Emplonet tyrimas rodo, jog net 41 proc. darbuotojų Lietuvoje 3–6 mėnesių laikotarpiu yra didelėje rizikoje išeiti iš darbo.

Savo sprendimu visiškai užtikrinti yra 26 proc. tiriamųjų, likę 15 proc. su tokiu teiginiu sutinka. 21 proc. apklausos dalyvių tikina dėl tokio žingsnio dar turintys abejonių, tačiau vis tiek yra priskiriami rizikos grupei.

Didesnė rizika – vadovams

Emplonet tyrimo duomenimis, kiek didesnėje rizikoje išeiti iš darbo yra vyrai – apklausoje net 31 proc. jų teigė visiškai sutinkantys su teiginiu, jog 36 mėnesių laikotarpiu keis darbą / iš jo išeis, 15 proc. pažymėjo sutinkantys. Tuo metu moterų rodikliai pasiskirsto šiek tiek nuosaikiau – su šiuo teiginiu visiškai sutinka 24 proc. jų, sutinka – 15 proc. 

Palyginus skirtingų kartų duomenis, didžiausioje rizikoje palikti darbovietę artimu metu yra X karta (asmenys, gimę 1965-1980 m.) – tik 24 proc. jų nurodė visiškai nesutinkantys arba nesutinkantys su teiginiu, kad 3–6 mėn. laikotarpiu išeis iš darbo. 

Analizuojant duomenis pagal apklaustųjų pareigybes, atsakymai pasiskirsto gana panašiai. Visgi ryškėja viena tendencija – visiškai apsisprendę dėl savo išėjimo dažnesniu atveju yra aukščiausios ir vidurinės grandies vadovai (36 proc. abiejuose segmentuose). Taip pat savo esamu darbu nepatenkinti dažniau pradedantieji specialistai – net 57 proc. jų tikino visiškai sutinkantys su teiginiu, jog artimu metu išeis iš savo darbovietės.

Tarp priežasčių – viena lyderė

Vykdyto tyrimo metu dalyvių buvo paprašyta nurodyti priežastis, kurios galėtų nulemti jų sprendimą darbovietę palikti.  

Kaip atskleidžiama rezultatuose, aktualiausias tarp apklaustųjų  – atlyginimo klausimas: dėl jo palikti darbovietę svarstytų 81 proc. tyrimo dalyvių. Antroje vietoje pagal prioritetus rikiuojasi neadekvatūs lūkesčiai darbo rezultatams (65,7 proc.), trečioje – nepalaikantys ir neįkvepiantys vadovai (63,7 proc.), ketvirtoje – profesinio augimo ir karjeros galimybių stoka (60,3 proc.), penktoje – nelanksčios darbo sąlygos, tarkim, per mažai ar jokių galimybių rinktis darbo vietą ir laiką (55,8 proc.).

Panašios tendencijos pastebimos ir pasauliniu mastu – remiantis 2022-aisiais tarptautinės vadybos konsultavimo įmonės „McKinsey“ atliktu tyrimu, net 40 proc. populiacijos pasaulyje 3–6 mėn. laikotarpiu svarsto apie darbo keitimą/išėjimą iš darbo. 

Iš 40 proc. apklaustųjų, kurie patenka į rizikos grupę palikti organizaciją, tvirtai apsisprendę yra 11 proc., 7 proc. tikina, jog jų išėjimas būtų tikėtinas, 22 proc. nurodo, kad toks scenarijus yra „šiek tiek“ tikėtinas.

Tiesa, pasaulinės apklausos dalyviams darbo užmokesčio klausimas yra kiek mažiau svarbus. Kaip pagrindinę priežastį išeiti iš darbo didelė dalis tiriamųjų nurodo profesinio augimo stoką (41 proc.). Antroje vietoje įvardijamas nekonkurencingas darbo užmokestis, trečioje – neįkvepiantys, nepalaikantys ar rūpesčio nerodantys vadovai, ketvirtoje – prasmingų darbo užduočių stoka.

„Matome, kad dviračio išradinėti nereikia: teisinga, skaidri, konkurencija darbo užmokesčio sistema, įkvepiantys ir palaikantys vadovai, darbdavio lankstumas, sąlygos profesiniam augimui yra daugumai mūsų aktualūs veiksniai, skatinantys likti darbovietėje“, – sako organizacijų psichologė, personalo atrankų ir valdymo įmonės Emplonet vadovė Violeta Jakutė.

Darbuotojo paleidimas gali kainuoti ir metinę algą

Anot V. Jakutės, darbuotojų kaitos klausimas pragmatiškai mąstančiam darbdaviui turėtų būti ypač aktualus. Nors šiandien tarp vadovų dar pasitaiko skeptikų, teigiančių, kad „nepakeičiamų darbuotojų nėra“, organizacijų psichologė siūlo atsižvelgti ir į tai, kiek įmonėms kainuoja paleisti gerą specialistą:

„Žmogiškųjų išteklių valdymo draugijos (angl. Society for Human Resource Management) duomenimis, pakeisti vieną gerą darbuotoją įmonei vidutiniškai kainuoja tarp nuo 6 iki 9 to darbuotojo mėnesio darbo užmokesčių. „Gallup“ duomenimis –  nuo pusės iki dviejų darbuotojo metinių darbo užmokesčių.“

Tvirtai dėl išėjimo iš darbo apsisprendusius darbuotojus specialistė rekomenduoja paleisti ir su pagarba atsisveikinti, nes šie žmonės bus įmonės ambasadoriai darbo rinkoje. Kartu ji siūlo pravesti išėjimo (angl. „exit“) interviu, kuriuo darbovietę paliekantis asmuo įvardytų tokio sprendimo priežastis, o tai suteiktų galimybę panašių scenarijų išvengti ateityje.

„Visgi dvejonėse esantys darbuotojai yra vadovų ir personalo vadovų darbo laukas, jeigu siekiate efektyvaus kaitos valdymo ir gerų darbuotojų išlaikymo rodiklių“, – teigia V. Jakutė.

Gruodžio 19 d.–sausio 8 d. Emplonet organizuotoje ir atliktoje apklausoje apie ketinimus palikti savo darbovietę dalyvavo 557 tiriamieji, dauguma jų – moterys (71 proc.), Y kartos (27 – 42 m.) atstovai (71,6 proc.), asmenys, gyvenantys Lietuvos didmiesčiuose (91,7 proc.).