Darbo pokalbyje amžius kartais tampa spąstais: esi arba „per jaunas“, arba „per senas“ įsidarbinti. 2025 m. birželio–gruodžio mėnesiais vykdytas personalo paieškos ir atrankos agentūros „Emplonet“ tyrimas atskleidžia, kad moterys su amžizmu susiduria anksčiau nei vyrai. Jos „per jaunomis“ laikomos iki 24-erių, o „per senomis“ – vos sulaukusios 40-ies. Taigi, moterys stumiamos iš darbo rinkos vos sulaukusios 40-ies.
Z karta jaučiasi diskriminuojama
„Iš 855 apklaustųjų beveik 9 iš 10 (89,2 proc.) mano, kad diskriminacija dėl amžiaus labiau paliečia vyresnius žmones. Visgi gilesnė analizė rodo, kad požiūris reikšmingai skiriasi tarp skirtingų kartų atstovų. Diskriminuojami jaučiasi tiek vyresni, tiek jaunesni respondentai“, – tyrimo rezultatus komentuoja Violeta Jakutė, „Emplonet“ vadovė.
Tarp „kūdikių bumo“ kartos (gimusių 1946–1964 m.) atstovų visi apklaustieji (100 proc.) nurodo, kad diskriminacija labiau paliečia vyresnius. Panaši situacija matoma ir X (1965–1980 m.) bei Y (1981–1996 m.) kartų grupėse (atitinkamai 95,4 proc. ir 90 proc.).
Vis dėlto ryškūs skirtumai atsiranda jauniausioje – Z kartos (1997–2010 m.) – grupėje. Nors ir čia dauguma (62,2 proc.) vis dar mano, kad su nesąžiningu elgesiu dėl amžiaus dažniau susiduria vyresni žmonės, tačiau net daugiau nei kas trečias (37,8 proc.) Z kartos respondentas teigia, jog diskriminacija dažniau paliečia jaunesnius. Tai aiškiai rodo, kad jauniausi respondentai diskriminaciją dėl amžiaus mato ne vien kaip vyresnių žmonių patirtį.
„Iš tyrimo rezultatų matyti, kad amžizmas visuomenėje dažniausiai suvokiama kaip vyresnius asmenis liečianti problema. Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį, kad jauniausia karta mano, jog amžius gali tapti kliūtimi ir jaunimui siekti karjeros. Tai jau dvipusė diskriminacija – darbo rinkoje gali būti „neteisingo amžiaus“ tiek būdamas 20-ies, tiek 50-ies“, – pastebi V. Jakutė.
Kylant karjeros laiptais keičiasi ir amžizmo matymas
Tyrimo analizė atskleidė, kad požiūris į tai, kurią amžiaus grupę labiau paliečia diskriminacija dėl amžiaus, reikšmingai skiriasi ir priklausomai nuo respondentų užimamų pareigų. Tarp pradedančiųjų specialistų (turinčių mažiau nei 2 metų patirtį) pastebimas didžiausias nuomonių išsiskyrimas. 62,3 proc. teigia, kad su nesąžiningu elgesiu dėl amžiaus dažniau susiduria jaunesni.
Tuo metu specialistų, turinčių 2–5 metų ir daugiau nei 5 metų patirtį grupėse nuomonė jau gerokai labiau krypsta vyresnių asmenų link – atitinkamai 83,3 proc. ir 92,6 proc. respondentų mano, kad diskriminacija labiau paliečia vyresnius. Vadovaujančias pareigas užimančių respondentų grupėse ši tendencija taip pat išlieka ryški: kad labiau diskriminuojami vyresni žmonės mano 88,3 proc. žemiausios, 97,5 proc. vidurinės ir 93,3 proc. aukščiausios grandies vadovų.
„Matome, kad kuo aukštesnes pareigas ir didesnę profesinę patirtį turi respondentai, tuo dažniau diskriminaciją dėl amžiaus jie sieja su vyresnių darbuotojų patirtimis. Tuo metu pradedantieji specialistai šią problemą dažniau suvokia per savo – jaunų – profesinių patirčių prizmę.
Tai leidžia manyti, kad diskriminacijos suvokimą formuoja ne tik objektyvios darbo rinkos tendencijos, bet ir asmeninė karjeros stadija. Ankstyvame profesiniame etape specialistai labiau jaučiasi nuvertinami dėl savo jauno amžiaus, o kildami karjeros laiptais vis dažniau susiduria su vyresnio amžiaus darbuotojų patiriamais ribojimais“, – atkreipia dėmesį „Emplonet“ vadovė.
„Per jauna“ iki 24-erių, „per sena“ – vos sulaukusi 40-ies
Apklausa taip pat parodė, kad darbo pokalbyje kandidato amžius darbdaviams neretai tampa tarsi greitu, nesąmoningu filtru. Jaunas kandidatas atmetamas dėl to, kad yra „dar nesubrendęs“, o jau sukaupęs patirties – dėl to, kad yra „per brandus“, pernelyg kompetentingas. Taip pat moterims „per senos“ etiketė imama klijuoti anksčiau nei vyrams.
„Beveik pusė respondentų (44,7 proc.) mano, kad Lietuvoje moterys „per senos“ dirbti tampa nuo 40–49 metų. Dar trečdalis (32,6 proc.) ribą brėžia ties 50–59 metais. Kas dešimtas respondentas (10,1 proc.) sako, kad moterys „per senomis“ darbdavių imamos laikyti jau 35–39 metų. Tai šokiruojantys skaičiai: moterys darbo rinkoje „per senomis“ tampa dar iki 50-ies – būtent tada, kai jų kompetencija yra aukštumoje. Kompetentingos moterys stumiamos iš darbo rinkos“, – neslepia nuostabos V. Jakutė.
Tuo metu vyrams toks nuosprendis atkeliauja vėliau. Daugiau nei pusė (54,5 proc.) respondentų nurodo, kad įsidarbinti dėl amžiaus vyrui sunkiau tampa nuo 50–59 metų. Dar beveik ketvirtadalis (23,5 proc.) mano, kad tai prasideda tik nuo daugiau nei 60 metų, o 18,6 proc. ribą mato ties 40–49 metais. Tai leidžia manyti, kad vyrams amžiaus faktorius darbo rinkoje dažniau ima riboti galimybes vėlesniame karjeros etape. Tuo metu moterų atveju su amžiumi siejami barjerai gali atsirasti anksčiau.
Visgi amžizmas lietuviams smogia ir pačioje karjeros pradžioje. Respondentų nuomone, moterys „per jaunomis rimtam darbui“ dažniausiai laikomos iki 24 metų (76,5 proc.), o dar 17 proc. sako, kad tai tęsiasi iki 25–29 metų. Vyrams ši riba dar griežtesnė. Net 82,2 proc. apklaustųjų nurodo, kad darbuotojas yra „per jaunas“ iki 24 metų, o 11,9 proc. – iki 25–29 metų. Tai reiškia, kad jaunam žmogui darbo pokalbyje dažniau tenka įrodinėti ne tik kompetencijas, bet ir savo „brandą“, net jei jis turi reikiamų įgūdžių ir motyvacijos.
„Šie skaičiai parodo, kad Lietuvos darbo rinkoje egzistuoja nematomas amžiaus koridorius. Jauni specialistai susiduria su papildomu vertinimo barjeru, nes neva yra „nebrandūs“, o vyresni atmetami kaip jau „per seni“, ypač moterys. Panašu, kad šiandien darbo pokalbiuose kandidatams tenka įrodinėti ne tik savo kompetencijas, bet ir tai, kad jų amžius nėra trūkumas“, – sako „Emplonet“ vadovė.
Organizacijoms siūlome atlikti „INLOCUS Employee Experience“ tyrimą, kuris leidžia įvertinti darbuotojų patirtį organizacijoje, nustatyti, kodėl mažėja jų įsitraukimas ar didėja darbuotojų kaita.
Organizacijų mikroklimato tyrimai
Norite gauti daugiau įžvalgų? Prenumeruokite naujienlaiškį „Gero vadovo užrašai“ – tai patikimos žinios tvirtam lyderiui, kuris neatsilieka nuo darbo rinkos tendencijų ir rūpinasi savo darbuotojų gerove.
