Kuo psichologiniai testai skiriasi nuo klausimynų ir apklausų?

Testavimai yra vienas iš darbuotojo atrankoje naudojamų instrumentų, kuris pasitelkiamas siekiant kuo tiksliau įvertinti kandidato asmenybės brandą, asmenybės tipologiją, kognityvinius gebėjimus ar kitas klientui svarbias savybes. Gali kilti abejonių, kuom testai skiriasi nuo klausimynų ir apklausų? Ar tai lygiaverčiai įrankiai? Kokie esminiai skirtumai tarp testų, apklausų ir klausimynų? Kurį iš šių įrankių pasirinkti vertinant kandidato asmenines savybes ir protinius gebėjimus?

Žmogaus studijų centro konsultantas Justinas Burokas pabrėžia vertinimo instrumentų validumo ir patikimumo svarbą. Pasak J. Buroko,  testai yra moksliškai pagrindžiami, ir tai užtikrina, kad konkretus testas matuoja būtent tai, ką siekiama pamatuoti. Tai esminis testų skirtumas, lyginant su apklausomis ir klausimynais. J. Burokas  teigia, kad klausimyną ar apklausą galima parengti kartu su kolega sugalvojus klausimus. Vis dėlto J. Burokas abejoja, ar toks klausimynas patenkins lūkesčius, nes vargu ar juo bus galima pamatuoti būtent tuos dalykus, kuriuos siekiama pamatuoti.

Tuo tarpu rengiant asmenybės savybių ir protinių gebėjimų testą nepakanka tik sugalvoti kūrėjų manymu svarbius klausimus. J. Burokas paaiškina, kad klausimynas tampa testu tik tuomet, kai praeina gana sudėtingą aprobacijos procedūrą. Jos metu statistiškai įrodoma, kad testas matuoja būtent tai, ką jis numato matuoti, pavyzdžiui, žmogaus mąstymo testas iš tiesų matuoja būtent mąstymą, o ne reakcijos greitį ar kitas savybes.

Aprobacija patvirtina ir tai, kad testas iš tikrųjų matuoja atrankai svarbius asmenybės parametrus – neurotiškumą, sąmoningumą, atvirumą patyrimui ir panašiai. Be to, psichologas pastebi, kad naudojant apklausą kas kartą gali būti matuojama vis kita savybė. Tuo tarpu, naudojant testus taip negali nutikti, užtikrintai teigia J. Burokas.

Susiję įrašai: