Emplonet IT atrankų padalinio vadovė Ieva Kiliuvienė
IT rinkoje – sulėtėjimas. Tačiau ar tai reiškia, kad darbo rinkos lyderiu jau kurį laiką buvęs IT sektorius išgyvena sunkmetį? Nors statistika byloja apie sulėtėjusią samdą, ne taip sparčiai, kaip anksčiau, augančias algas ir vykdomą plėtrą, pernelyg nerimauti nereikėtų – ilguoju laikotarpiu prognozuojamas šios rinkos sugrįžimas į vėžes.
Nuo 2016-ųjų iki 2022-ųjų Lietuvos IT sektorius demonstravo spartų augimą: per šį laikotarpį IT paslaugų eksportas išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 1,3 mlrd. eurų 2016-aisiais iki beveik 3 mlrd. eurų 2022 metais. Tai vidutiniškai 15 proc. augimas kasmet (Lietuvos bankas; Lietuvos statistikos departamentas, 2022). Taip pat šiuo laikotarpiu nuolat augo ir tiesioginės užsienio investicijos į Lietuvos technologijų sektorių – apytiksliai 20 proc. („Investuok Lietuvoje“, 2023)
Tačiau 2023-ieji atnešė tam tikrų pokyčių – sumažėjusią paklausą talentams, kai kurių įmonių optimizacijas ir netgi bankrotus. Kodėl staiga situacija pasikeitė ir ar tai reiškia, kad IT talentų paklausa mažės ir šiemet?
Kaip keitėsi rodikliai?
Pagrindinė pokyčių priežastis – tai, kad eurozonos ekonomikų, t. y. pagrindinių Lietuvos IT eksporto partnerių, augimas sulėtėjo: Europos Komisijos duomenimis, 2023 m. tiek Vokietijos, tiek Prancūzijos, tiek kitų ES valstybių bendrasis vidaus produktas turėjo augti vos 1–2 proc. tempu. Šie duomenys kontrastuoja su 5–10 proc. augimu 2022-aisiais metais. Lėtėjant ekonomikoms, mažėja ir informacinių technologijų sprendimų paklausa iš stambiausių partnerių pusės. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2023 m. pirmąjį pusmetį programuotojų ir konsultantų paslaugų eksportas į ES siekė 9,1 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2022 metais. Taigi, augimas sulėtėjo nuo 15 proc. 2022 m. iki 9,1 proc. 2023 m. pirmąjį pusmetį.
Tai iš esmės ir lėmė, kad Lietuvos technologijų sektorius buvo priverstas persvarstyti augimo planus ir optimizuoti veiklą bei sąnaudas. Kai kurioms bendrovėms, pavyzdžiui, „TransUnion“, „Genius Sports“ „Uber Lithuania Software and Development“, teko visai nutraukti veiklą Lietuvoje.
Žvalgomasi pigesnės darbo jėgos, palankesnių mokestinių sąlygų
Ramesnei IT srities darbo rinkai įtakos turėjo ir talentų bei kvalifikuotos darbo jėgos Lietuvoje trūkumas. Nors Lietuvos universitetai pastaraisiais metais rengė vis daugiau IT srities specialistų, jų vis tiek nepakako sparčiai augančiai paklausai patenkinti (MITA, 2022).
Sparčiai augant šio sektoriaus darbo užmokesčiui, gerokai išaugo ir konkurencija dėl pigesnės darbo jėgos. Kaip pastebi Lietuvos bankas, Lenkija, Rumunija, Bulgarija ir kitos Rytų Europos valstybės gali pasiūlyti žemesnius IT specialistų samdos ir išlaikymo kaštus nei Lietuva (Baltijos šalių ekonominė apžvalga, 2023). Būtent šiose šalyse tarptautinės bendrovės vis dažniau žvalgėsi talentų, jose steigė padalinius ir paslaugų centrus.
Tuo metu Estija IT talentus traukė palankesne mokestine sistema: naujausioje Lietuvos laisvosios rinkos instituto studijoje pažymima, kad Estijoje IT kompanijoms taikomi lengvesni apmokestinimo modeliai (Baltijos šalių mokesčių konkurencingumas, 2023), tad dalis bendrovių, kaip vieną iš sprendimų variantų, pasirinko Talino kryptį.
Bendrai Lietuvos IT darbdaviai 2023-iaisiais demonstravo santūrumą – sulėtino samdą, metų antroje pusėje kai kuriose organizacijose pasigirdo ir apie minimaliai ar tylomis mažinamus etatus, tačiau tai anaiptol neatliepė didžiule laikytos atleidimų bangos užsienyje, apie kurią girdėjome 2022-ųjų pabaigoje ir 2023-ijųjų pirmoje pusėje.
Prognozėse – lėtesnis augimas
Vis dėlto ekspertų nuomone, nepatogi situacija neturėtų tęstis ilgai. Nors artimiausius metus eurozonos stagnacija varžys augimą, ilguoju laikotarpiu Lietuvos bankas prognozuoja laipsnišką rinkos atsigavimą.
Nepaisant išaugusių darbo užmokesčių, Lietuvos specialistų darbo kaštai ir kompetencijos išlieka konkurencingi ES lygmenyje. Be to, naujojoje Vyriausybės programoje numatytos priemonės pritraukti daugiau užsienio investicijų.
Nors šiuo metu IT sektorius Lietuvoje patiria tam tikrą sulėtėjimą, tai suteikia puikią galimybę atsinaujinti ir pasiruošti artėjančiam spurtui. Technologijų inovacijos, ypač dirbtinio intelekto ir kibernetinio saugumo srityse, tebėra pagrindinė augimo varomoji jėga.
Valstybės parama, orientuota į technologijų sektoriaus ir švietimo sistemos stiprinimą, padės užtikrinti, kad Lietuva ir toliau bus viena iš lyderių IT srityje. Be to, Lietuvos IT įmonių sugebėjimas prisitaikyti prie globalių rinkos pokyčių ir plėsti savo veiklą tarptautiniu mastu leis ne tik atlaikyti esamus iššūkius, bet ir išnaudoti naujas galimybes visame pasaulyje.