
Prognozuojama, kad 2026 m. daugiau nei 90 proc. pasaulio organizacijų susidurs su IT talentų trūkumu, o tai gali lemti net 5,5 trilijono dolerių nuostolius (Capstone IT, 2025). Problema yra darbuotojų kompetencijos – rinkoje esantys specialistai vis dažniau neatitinka įmonių poreikių.
Paradoksas: kodėl trūksta talentų, kai atleidimų banga neslūgsta?
87 proc. technologijų vadovų teigia, kad sunkiai randa kvalifikuotus darbuotojus (Robert Half, 2025). Tuo pat metu 2024 m. technologijų sektoriuje buvo atleista daugiau nei 152 tūkst. žmonių, o 2025-aisiais atleidimai tęsiasi ir toliau (Computerworld, 2025). Kaip gali būti, kad vienu metu specialistai ir atleidžiami, ir jų trūksta?
Problema slypi darbuotojų kompetencijų kokybėje. Atleidžiami tie, kurių įgūdžiai nebeatitinka rinkos poreikių, ir ieškoma visai kitų – gilių, specializuotų žinių turinčių – profesionalų.
Įvyko esminis pokytis: tradicinės programavimo užduotys praranda svarbą – programinės įrangos inžinerija šiandien sudaro vos 10 proc. paklausių rolių (Addison Group, 2025). Į priekį veržiasi sritys, reikalaujančios strateginio mąstymo ir naujų technologijų išmanymo.
Kas keičiasi?
Anksčiau organizacijoms pakakdavo programuotojo, gebančio sukurti svetainę ar aplikaciją. Tačiau dabar jau reikia specialisto, kuris:
- Supranta ne tik technologiją, bet ir verslo tikslus;
- Geba dirbti su šiuolaikiniais įrankiais (debesų technologijomis (angl. cloud technologies), dirbtiniu intelektu (DI));
- Žino, kaip užtikrinti duomenų saugumą;
- Moka optimizuoti sistemų greitį ir efektyvumą;
- Gali savarankiškai priimti sprendimus.
IT palaikymo srityje – tas pats. Jei anksčiau IT palaikymo specialistui pakako mokėti tvarkyti kompiuterius ir serverius, tai dabar jam tenka:
- Gebėti valdyti debesų infrastruktūrą;
- Suprasti apie automatizavimą;
- Turėti žinių apie kibernetinį saugumą;
- Gebėti optimizuoti kaštus.
Tai jau ne „paprasti IT specialistai“, o brandūs profesionalai su daug platesnėmis kompetencijomis.
Kodėl atsiranda atotrūkis?
- Technologijos keičiasi greičiau nei žmonės mokosi. Naujos technologijos atsiranda nuolat, tačiau specialistai spėja jas išmokti tik paviršutiniškai. Daugelis dabartinių specialistų moka „visko po truputį“, tačiau mažai kas išties gerai ir giliai išmano konkrečią sritį.
- Verslo reikalavimai sudėtingėja. Lietuvos IT įmonės nebėra paprastos paslaugų teikėjos – jos kuria sudėtingus produktus tarptautinėms rinkoms, o tai reikalauja brandesnių kompetencijų.
- COVID-19 laikų pasekmės. 2020–2021 m. buvo masinė samdymo banga – įmonės samdė kiek tik galėjo. Dabar aiškėja, kad daugelis tų žmonių neturi šiandien reikalingų įgūdžių.
Pasekmė – kompetencijų trūkumas lemia neįvykdytus augimo tikslus, kokybės problemas ir mažėjantį klientų pasitenkinimą (IDC, 2024).
Darbuotojų kompetencijos: ko reikės 2026-aisiais?
Dirbtinis intelektas: ne teoretikai, o praktikai
Per pastaruosius metus DI darbo skelbimų skaičius išaugo 170 proc. (TechTarget, 2025). Tačiau ieškoma ne DI teoretikų, o specialistų, gebančių pritaikyti DI kasdienėje veikloje. Paklausūs bus:
- Specialistai, gebantys integruoti DI funkcionalumą į produktus;
- Žmonės, kurie supranta DI galimybes ir verslo poreikius;
- Profesionalai, galintys pasakyti: „Čia DI galime pritaikyti, o čia – ne“.
Kibernetinis saugumas: didėjanti krizė
46 proc. technologijų vadovų teigia, kad kibernetinis saugumas yra svarbiausia kompetencija 2026-aisiais (Staffing Industry Analysts, 2025). Kibernetinių atakų dažnumas ir sudėtingumas išaugo, nes jas skatina geopolitinės įtampos ir DI įgalintų įrankių plitimas. Specialistų trūkumą paskatino ir NIS2 direktyvos įsigaliojimas Europoje, dėl kurių sankcijos už duomenų nutekėjimą tapo milžiniškos. Todėl 2026 m. paklausūs bus:
- Specialistai, gebantys testuoti sistemų saugumą;
- Analitikai, kurie moka aptikti ir reaguoti į atakas;
- Ekspertai, išmanantys debesų technologijų saugumą;
- Profesionalai, suprantantys NIS2, GDPR ir kitus reguliavimus.
Visgi didžiausia problema išlieka tai, kad kibernetinio saugumo negalima greitai išmokti. Čia reikia ne tik techninių žinių, bet ir patirties – gebėjimo matyti sistemų spragas, suprasti rizikas, mokėti greitai reaguoti į incidentus.
Debesų technologijos: kasdienybė, kuri vis dar problema
34 proc. technologijų vadovų debesų technologijas nurodo kaip vieną svarbiausių kompetencijų (Staffing Industry Analysts, 2025). Beveik kiekviena įmonė dabar naudoja debesis savo sistemoms. Ir beveik kiekviena turi problemų: kaštai nekontroliuojami, sistemos veikia lėtai, diegimas sudėtingas, saugumas – neaiškus. Paklausūs bus tie specialistai, kurie, optimizuodami debesų infrastruktūrą:
- Galės įmonei sutaupyti dešimtis tūkstančių eurų per mėnesį;
- Gebės pagreitinti produktų kūrimą 2–3 kartus;
- Sugebės padėti organizacijai išvengti problemų, kurios kainuotų šimtus tūkstančių.
Problema – tokių žmonių yra per mažai. O geri specialistai jau dirba ir gauna po kelis pasiūlymus per savaitę.
Duomenų specialistai: samdomi sutvarkyti chaosą
Visos įmonės nori priimti sprendimus remdamosi duomenimis, visos nori analizės, ataskaitų, įžvalgų. Bet kas tvarko tuos duomenis? Kas užtikrina, kad jie būtų kokybiški, prieinami, struktūrizuoti?
Daugelis Lietuvos kompanijų skęsta duomenų chaose – duomenys nedokumentuoti, nestruktūrizuoti, sunkiai pasiekiami, plaukioja po kelias skirtingas sistemas. Todėl paklausūs bus:
- Specialistai, gebantys sukurti duomenų infrastruktūrą;
- Analitikai, kurie transformuoja duomenis į įžvalgas;
- Profesionalai, mokantys dirbti su šiuolaikinėmis duomenų platformomis.
Lietuvos rinkos iššūkis – darbuotojų kompetencijos
Vienas didžiausių Lietuvos IT rinkos iššūkių – specialistų brandos trūkumas. Didžioji dalis Lietuvos IT specialistų turi 4–9 metų patirtį. Tikrų profesionalų su daugiau nei 10 metų įvairiapusės patirties – ženkliai per mažai.
Problema ne tame, kad žmonės nesupranta technologijų, o tame, kad jiems trūksta brandos – gebėjimo matyti platesnį vaizdą, suprasti verslo kontekstą, priimti sprendimus remiantis patirtimi. 2026-aisiais įmonės nebegalės sau leisti mokytis iš klaidų. Jos ieškos specialistų, kurie žino, kaip padaryti gerai iš karto. O tokių Lietuvoje – didelis trūkumas.
2026 metais nebeliks masino samdymo. Samdymas taps strateginis ir selektyvus, nes net 67 proc. skaitmeninės transformacijos projektų vėluoja būtent dėl kompetencijų trūkumo (CIO, 2025), tad į talentų patirtį bus atsižvelgiama dar aktyviau.
Lietuvos įmonės turės susitaikyti su realybe, kad geriausi specialistai rinksis ne pagal tai, kur yra darbovietė, o pagal tai, kur įdomiausi projektai ir geriausios darbo sąlygos. Įmonės, nesiūlančios lankstumo, praras didžiąją dalį potencialių kandidatų.
Ir svarbiausia – investicijos į esamų darbuotojų mokymą ir augimą taps kritiškos. 84 proc. technologijų darbuotojų tikisi daugiau mokymosi ir mokymo galimybių iš savo darbdavių (Qubit Labs, 2025). Tad, siekiančios turėti plačias ir gilias kompetencijas turinčius specialistus, organizacijos turės gerokai į juos investuoti.
Norite įvertinti savo komandos darbuotojų kompetencijas ir suprasti, kur reikėtų stiprinti jų žinias?
Darbuotojų kompetencijų vertinimas
Konkurencinės varžybos dėl IT srities darbuotojų rinkoje yra vienos intensyviausių. Padėsime jums rasti geriausius specialistus:
