„Kada paskutinį kartą ilsėjotės taip, kad pamiršote visus darbus?“ – šis klausimas, nors ir skamba kaip pokalbio pradžia prie kavos puodelio, tačiau turėtų skambėti ir darbuotojų atrankų metu. Spalis – Pasaulinis psichikos sveikatos mėnuo, o spalio 10-oji – diena, kai visame pasaulyje kalbame apie tai, kas dažnai lieka nutylėta. Tai yra emocinė darbuotojų gerovė, streso valdymas ir poilsio svarba.
Darbuotojų atranka į aukšto streso lygio pozicijas
Darbuotojų atrankos pokalbiuose įprasta kalbėti apie sukauptas kandidatų patirtis, kompetencijas, techninius įgūdžius ar lūkesčius kitam karjeros žingsniui. Nors klausimai apie laisvalaikį ar mėgstamas veiklas dažnai lieka pokalbio „apšildymo“ dalimi, iš tiesų jie gali tapti itin vertingais. Užduodami juos atrankų specialistai gali suprasti, ar kandidatas geba atsitraukti nuo darbo ir pasirūpinti savo psichikos sveikata.
Tai ypač svarbu įvertinti atrenkant specialistus į aukšto streso lygio pozicijas – medicinos, socialinio darbo, pedagogikos ar vadovaujančias. Ir svarbiausia ne poilsio forma, o pats poilsio faktas. Ar žmogus turi sau tinkamus būdus darbo dienos pabaigoje „atjungti“ smegenis nuo rytoj laukiančių susitikimų, neatsakytų laiškų ar komandos vertinimo pokalbių?
Nors klausimas „Kaip šiandien miegojote?“ darbo pokalbio metu gali pasirodyti neįprastas, tačiau miego kokybė tiesiogiai susijusi su gebėjimu valdyti stresą. Taip pat kandidatų galima klausti apie darbo-gyvenimo balansą ar sinergiją. Kaip būsimasis darbuotojas ją supranta, kaip ją kuria, ir kokios pagalbos tikisi iš darbdavio?
Panašiai ir klausimas „Kada paskutinį kartą atostogavote?“ neturėtų būti apie kelionių maršrutus, o apie tai, ar žmogus geba atsitraukti nuo darbo ilgesniam laikui. Darbo kodekso nuostata apie privalomas 14 nepertraukiamų poilsio dienų yra ne formalumas, o būtina minimali sąlyga sveikam darbo ritmui. Jei kandidatas kaupė atostogas metų metus, verta pasidomėti: ar tai lemia asmeninis pasirinkimas, ar organizacijos kultūra, kurioje poilsis laikomas silpnumo ženklu?
Metodai, padedantys valdyti stresą
Štai 2024 m. Vilniaus universiteto psichologų su kolegomis iš užsienio atliktas tyrimas parodė, kad Lietuva patenka į aukščiausio perdegimo lygio šalių trejetuką kartu su Japonija ir Nyderlandais. Skaičiuojama, kad apie 35 proc. lietuvių patiria didelę arba vidutinę perdegimo riziką.
Šis tyrimas taip pat atskleidė, kad didžiausią perdegimo riziką patiria nekvalifikuoti darbininkai dėl psichologinio smurto darbe ir baimės netekti darbo. Tuo metu aukšto lygio specialistus ir vadovus sekina darbo intensyvėjimas. Taip pat labiau pažeidžiami yra ir jauni darbuotojai, kurie dar nėra išmokę streso įveikos strategijų.
Todėl šiais laikais darbdavio atsakomybė yra ne tik suteikti darbą, bet ir tinkamas sąlygas darbuotojams. Skaidri atostogų politika, papildomos sveikatos dienos, fizinio aktyvumo iniciatyvos, adekvatūs darbo krūviai ir darbuotojų skatinimas pasirūpinti savo psichologine sveikata – tai ne privilegijos, o būtinos sąlygos šiandienos darbo rinkoje.
Šiuolaikinėje praktikoje vis dažniau taikomi įvairūs metodai, padedantys tiek darbuotojams, tiek organizacijoms geriau suprasti ir valdyti stresą bei puoselėti emocinę gerovę. Individualios koučingo ar karjeros konsultacijos kandidatams padeda išsigryninti asmeninius poreikius ir ribas, psichologiniai testai leidžia įvertinti atsparumą stresui, o darbuotojų patirties tyrimai organizacijose padeda identifikuoti sisteminius streso šaltinius ir kurti sveikesnę darbo aplinką.
Prisiminkime: psichikos sveikata yra komandos produktyvumo pamatas. Todėl atrankų metu verta klausti ne tik apie tai, ką kandidatas moka, bet ir kaip jis ilsisi. Tik taip vystysime organizacijas, kuriose žmonės ne tik dirba, bet ir išlieka sveiki. Galbūt laikas peržiūrėti, kokius klausimus užduodame atrankų metu, ir ką jie iš tiesų pasako apie mūsų organizacijos požiūrį į žmogų?
Komentaras buvo publikuotas portale LRT.lt
Norite sužinoti daugiau, kaip įvertinti būsimo darbuotojo atsparumą stresui ir kurti sveikesnę darbo aplinką?
Susisiekite su mumis – padėsime jums vystyti organizaciją, kurioje žmonės ne tik dirba, bet ir išlieka sveiki.
Konsultacijos, testai, darbuotojų patirties tyrimai
Norite gauti daugiau įžvalgų? Prenumeruokite naujienlaiškį „Gero vadovo užrašai“ – tai patikimos žinios tvirtam lyderiui, kuris neatsilieka nuo darbo rinkos tendencijų ir rūpinasi savo darbuotojų gerove.
