Kokia darbo forma žmonės norėjo dirbti pernai, bei kaip iš tiesų dirbo? Kokiai darbo formai teiktų prioritetą specialistai, vadovai, moterys, vyrai, ilgamečiai darbuotojai ir adaptacijos periode esantys naujokai? Ar raginimas grįžti dirbti į biurus gali neigiamai paveikti darbuotojų motyvaciją dirbti, pasitenkinimą darbu, darbdavio įvaizdį? O galbūt netgi paskatintų turimus komandos narius galvoti apie naujo darbo paieškas?

Personalo valdymo įmonė „Emplonet“ atliko tyrimą*, kuris atskleidžia naujausius darbuotojų lūkesčius darbo formai ir tai, kaip toliau turėtų elgtis bei į ką atsižvelgti darbdaviai, norėdami būti patrauklūs darbo rinkoje.

Išsamią vizualią ataskaitą su tyrimo duomenimis įvairiais pjūviais galite atsisiųsti čia: Kokias darbo formas rinksis rytojaus darbuotojai

Rezultatų pristatymo vebinarą galite išvysti čia.

Dažniausias lūkestis – mišrus darbas

Panašią apklausą vykdėme ir pernai metais, tad galime palyginti kai kuriuos duomenis su šiųmečiais atsakymais. Tiek pernai, tiek šiemet respondentų klausėme: „Įsivaizduokite, kad turite skirtingus darbo pasiūlymus su panašiomis sąlygomis, skiriasi tik siūloma darbo forma. Kurį darbdavį rinktumėtės?“

Praėjusių metų tyrime 47,3 proc. respondentų sakė, jog rinktųsi darbdavį, siūlantį mišrų darbą. Šiemet tokių – jau 70 proc. Darbo nuotoliu pasiūlymą pernai būtų rinkęsi 22,7 proc. respondentų. Šiemet darbo vien nuotoliu pasiūlymui prioritetą teiktų 18 proc. 18,1 proc. respondentų pernai atsakė, kad siūloma darbo forma nelemtų darbdavio pasirinkimo. Šiemet jų yra 11 proc. Taigi darbo forma šiemet atrodo netgi kiek reikšmingesnė renkantis pasiūlymą. 2,5 proc. respondentų pernai būtų rinkęsi darbdavį, kuris siūlo darbą vien iš biuro. Šių metų tyrime tokių, kurie rinktųsi darbo vien iš biuro pasiūlymą, yra tik 1 proc.

Tad šiemet itin ryški tendencija, kad žmonės nori dirbti mišriu modeliu, o mažiausia galimybė sudominti juos siūlant darbą vien iš biuro. Ypač moterys yra linkusios rinktis mišrią darbo formą.

„Tikėtina, jog pernai bent dalis žmonių norėjo dirbti tik nuotoliu dėl COVID-19 viruso keliamų pavojų. Šiemet žmonės jaučia mažesnę grėsmę sveikatai ir yra sumažėjusi su virusu susijusi nežinomybė. Tai galėjo turėti įtakos tam, kad panašiai ta dalimi, kiek šiemet sumažėjo norinčiųjų dirbti nuotoliu, padaugėjo norinčiųjų dirbti mišriai. Taip pat žmonės veikiausiai jau atsidžiaugė nuotolinio darbo teikiamais privalumais, ir dabar vėl linkę daugiau socializuotis darbo kolektyve, išlaikant mišraus darbo lankstumo naudas. Visgi darbo formos reikšmė renkantis darbovietę, lyginant su pernai, netgi padidėjo“, – komentuoja Emplonet vadovė Violeta Jakutė.

Beje, kai kurie respondentai, atsakydami į klausimą „Kita“, komentavo, jog keičiant darbą tik tos įmonės įdomios, kurios suteikia galimybę dirbti nuotoliu. Kiti taip pat minėjo, jog norėtų, kad įmonės sudarytų galimybes dirbti iš kitos valstybės.

Taip pat iš komentarų pastebėtina, jog kai kuriais atvejais įmonės nustato darbo tvarką iš biuro, tačiau leidžia tam tikrą procentą dienų dirbti nuotoliu. „Jeigu žmonės neturi galimybės patys pasirinkti, kiek laiko gali dirbti iš biuro, kiek – nuotoliu, tuomet jie ima abejoti, ar galima tai vadinti mišraus darbo forma. Tad pastaraisiais metais susiformavusi darbo modelių įvairovė šiek tiek apsunkina tikslų nustatymą, kas yra įvardijama kaip mišrus darbo modelis, kas – kaip tik iš biuro“, – sako V. Jakutė.

Darbo formos pasirinkimas skirtingose grupėse

Pagal šiuos apklausos rezultatus, saugiausias variantas formuojant darbo pasiūlymą atrodytų rinktis mišraus darbo modelį. Tačiau ar visoms darbuotojų grupėms toks pasiūlymas būtų vienodai priimtinas? Jeigu turite numatę suformuoti tam tikros sudėties komandą, galbūt verčiau siūlyti kitokią darbo forma?

Tyrimo rezultatai rodo, kad gana ženkliai didesnis nuošimtis moterų rinktųsi mišrų darbą nei vyrų, o didesnis nuošimtis vyrų nei moterų rinktųsi darbą nuotoliu, nors paėmus bendrai, didesnė dalis ir vyrų, ir moterų rinktųsi mišrų darbo modelį.

Nagrinėjant atsakymus pagal pareigas, matome, kad kone trečdaliui iš aukščiausios grandies vadovų siūloma darbo forma nelemtų darbdavio pasirinkimo, tuo tarpu specialistams, pradedantiesiems specialistams ir žemiausios grandies vadovams ji itin svarbi. Didesnis nuošimtis specialistų nei vadovų rinktųsi darbo pasiūlymą, kuriame numatytas darbas nuotoliu. O štai jeigu nedidelė dalis vadovų ir rinktųsi darbą vien iš biuro, tai nė vienas specialistas neteiktų tokiai darbo formai pirmenybės.

Nepriklausomai nuo amžiaus, visų kartų darbuotojai būtų labiausiai linkę rinktis mišrų darbo modelį siūlantį darbdavį, bet kuo jaunesni žmonės, tuo didesnis nuošimtis teiktų prioritetą darbą nuotoliu siūlančiam darbdaviui.

„Formuojant darbo pasiūlymą, šiuos rezultatus galima pasitelkti kaip tam tikras gaires. Pavyzdžiui, jeigu ieškote aukščiausios grandies vadovo ir tikitės darbo pasiūlymu sudominti X kartos atstovą, nemaža tikimybė, kad jam nebus svarbu, kokią darbo formą pasiūlysite. Tačiau jeigu ieškote specialisto ar specialistės, ypač jeigu orientuojatės į jauniausios kartos kandidatus, tai darbo pasiūlyme nurodyti darbą tik iš biuro arba nepaminėti galimybės dirbti mišriai ar nuotoliu, būtų kone savęs pasmerkimas bevaisei paieškai“, –  pataria atrankų įmonės vadovė.

Kaip žmonės dirbo iš tiesų?

O ar darbo realybė atitiko žmonių lūkesčius? Respondentų klausėme, kokia darbo forma jie dirbo 2021 m., ir kokia – 2022 m. I ketvirtį.

Taigi 2021 m. pusė (51 proc.) respondentų dirbo mišriai, beveik trečdalis (29 proc.) – nuotoliu, ir penktadalis (20 proc.) – iš biuro. Panašus skaičius žmonių teigia, kad galėjo rinktis darbo formą patys, ir kad ją nustatė darbovietė (atitinkamai 52 ir 47 proc.). Grupėje asmenų, kurie dirbo biure, 74,2 proc. atvejų darbo formą nustatė darbovietė. 25,8 proc. dirbusiųjų biure turėjo galimybę pasirinkti patys ir rinkosi būtent darbą biure.

Tuo tarpu 2022 m. I ketvirtį 47 proc. respondentų dirbo mišriai, 28 proc. – iš biuro, ir 25 proc. – nuotoliu. Tad šiemet, lyginant su praėjusiais metais, iš šių metų tyrimo respondentų kiek padidėjo dirbančių iš biuro dalis, ir kiek sumažėjo dirbančių vien nuotoliu bei mišriai.

Įdomu, kad analizuodami duomenis pagal lytis matome, jog pernai didesnė dalis moterų  (21,5 proc. iš moterų respondenčių) nei vyrų (15,2 proc. iš vyrų respondentų) dirbo iš biuro, ir daugiau vyrų – nuotoliu. Tačiau šiemet vyrų procentinė dalis, dirbanti iš biuro, padvigubėjo, o moterų – augo gerokai nuosaikiau.

Ar įmonės planuoja keisti darbo formą?

Apklausos duomenimis, pernai apie pusei (53 proc.) darbuotojų, kurių darbo specifika leidžia rinktis darbo formą, darbovietės sudarė galimybes ją pasirinkti patiems, o šių metų pradžioje – jau 61-am proc.

Mažesnis nuošimtis moterų nei vyrų galėjo rinktis darbo formą: ir pernai, ir šiemet didesnis procentas iš moterų respondenčių teigia, kad darbo formą nustatė darbovietė, bei mažesnis procentas – kad rinkosi pačios.

Vertinant pagal pareigas, santykinai didžiausią laisvę (savo grupės atžvilgiu) patys rinktis darbo formą teigia turėję aukščiausios grandies vadovai, vertinant pagal stažą įmonėje – dirbantys 2-5 metus, o šiemet – ir naujokai.

„Galima daryti prielaidą, kad per pandemijos laikotarpį įmonės gerai pasirengė tam, kad galėtų naujiems darbuotojams suteikti galimybę dirbti lanksčiai, taip pat dėl didelės konkurencijos darbo rinkoje prisitaiko prie naujai įdarbinamų komandos narių lūkesčių darbo formai“, – pastebi V. Jakutė.

Apklausos duomenys leidžia daryti prielaidų ir apie tai, ką įmonės planuoja daryti toliau: ar suteikti dar didesnę laisvę darbuotojams rinktis darbo formą, ar vis tik labiau grįžti prie ikipandeminių darbo modelių.

Panašu, jog bent pusė ir daugiau įmonių planuoja suteikti darbuotojams galimybę rinktis, kaip jie nori dirbti. Į klausimą, ar darbovietė suteikia galimybę pasirinkti, kokia darbo forma dirbsite toliau, 67 proc. respondentų atsakė Taip, 33 proc. – Ne.

Įdomu tai, jog bandomajame laikotarpyje dar esantys respondentai beveik visi teigia, jog jiems bus suteikta laisvė rinktis darbo formą. Tai dar kartą patvirtina prielaidą, jog įmonės dėl naujų darbuotojų yra pasirengusios lankstumui.

O vertinant pagal lytis, rezultatai suponuoja, kad didesnė procentinė dalis vyrų užtikrinti, jog jiems leis rinktis, kaip jie nori dirbti, o daugiau moterų abejoja.

Darbo nemestų, bet nusiviltų

Nesunku pastebėti, jog nemažai darbuotojų, ypač tie, kurie jau turėjo galimybes rinktis darbo formas ir yra linkę dirbti nuotoliu arba patys rinktis, kiek nori dirbti iš biuro, gana jautriai reaguoja, jeigu darbovietėje imama aktyviai skatinti grįžti dirbti į biurus. Nutarėme įvertinti ir šį aspektą: tyrimo dalyvių klausėme, kaip jie vertintų ar vertina savos darbovietės ar kitų organizacijų skatinimą darbuotojams grįžti dirbti į biurą.

Respodentai buvo linkę labiau sutikti, kad toks skatinimas blogina darbdavio įvaizdį, rodo vadovų nepasitikėjimą darbuotojais ir silpnas vadybines kompetencijas. Taip pat didesnio pritarimo sulaukė teiginiai, jog tai mažina ar mažintų motyvaciją dirbti turimame darbe ir didina ar didintų nepasitenkinimą turimu darbu. Tiesa, bendras rezultatas rodo, kad respondentai nei sutinka, nei nesutinka, kad tai verčia ar verstų galvoti apie naujo darbo paiešką. „Tai reiškia, jog dėl skatinimo grįžti dirbti iš biuro daugelis iš karto nemestų darbo, tačiau nusiviltų darboviete ir vadovais, jų požiūris į juos suprastėtų“, – komentuoja V. Jakutė.

Atitinkamai santūriai įvertintas teiginys, kad skatinimas grįžti dirbti iš biuro yra natūralus organizacijos sprendimas, padedantis siekti tvarių rezultatų. Respondentai labiau nesutinka, kad toks raginimas džiugintų, nes dirbant biure padidėtų įsitraukimas, ar kad palaiko tokį darbovietės arba kitų organizacijų sprendimą.

Jaunesni respondentai raginimus grįžti vertina skeptiškiau

Analizuojant respondentų vertinimų vidurkius pagal amžiaus grupes matyti, jog vyresniųjų kartų atstovai labiau nesutinka, o jaunesniųjų kartų – labiau sutinka su teiginiais, jog įmonių skatinimas grįžti į biurus mažintų motyvaciją dirbti, didintų nepasitenkinimą ar verstų galvoti apie naujo darbo paiešką. Ir atvirkščiai, vyresnieji labiau sutinka, o jaunesnieji respondentai labiau nesutinka, kad darbuotojų raginimas grįžti į biurus yra natūralus organizacijos sprendimas, padedantis siekti rezultatų, kad jis džiugintų ar sulauktų jų pritarimo. Šie skirtumai yra statistiškai reikšmingi. Tačiau visų amžiaus grupių tyrimo dalyviai labiau pritaria nei nepritaria, kad skatinimas grįžti į biurus blogintų darbdavio įvaizdį.

Išsiskiria aukščiausios grandies vadovų vertinimai

Tyrimo rezultatai rodo, kad raginimą grįžti dirbti į biurus skirtingai vertina ir skirtingo lygmens darbuotojai. Aukščiausios grandies vadovai gana ryškiai nepritaria teiginiams, kad toks raginimas mažintų motyvaciją dirbti, didintų nepasitenkinimą ar verstų galvoti apie naujo darbo paiešką. Vidurinės grandies vadovai dar taip pat labiau nepritaria, kad dėl skatinimo grįžti į biurus jie imtų galvoti apie naujo darbo paiešką, bet labiau sutinka, kad šis skatinimas mažintų jų motyvaciją dirbti ir didintų nepasitenkinimą. Žemiausios grandies vadovai ir visų lygmenų specialistai šiems teiginiams labiau pritaria, išskyrus vieną atvejį: pradedantieji specialistai labiau nepritaria, kad skatinimas grįžti dirbti į biurus juos verstų galvoti apie naujo darbo paieškas.

Visų pareigų atstovai labiau pritaria, kad skatinimas grįžti į biurus blogina darbdavio įvaizdį, tik aukščiausios grandies vadovai šį teiginį vertina nuosaikiai – nei sutinka, nei nesutinka. Atitinkamai, aukščiausios grandies vadovai labiausiai sutinka, kad organizacijų noras, jog darbuotojai grįžtų į biurus, yra natūralus sprendimas, padedantis siekti tvarių rezultatų, ir jie labiau pritartų tokiam įmonės sprendimui, o kitų pareigybių asmenys su šiais teiginiais labiau nesutinka arba nei sutinka, nei nesutinka.

llgiausiai dirbančių darbuotojų vertinimo skirtumai

Analizuojant respondentų vertinimo vidurkius pagal tai, kiek laiko jie dirba dabartinėje darbovietėje, taip pat matyti statistiškai reikšmingų skirtumų.

Ilgiausiai, penkerius metus ir ilgiau įmonėse dirbantys asmenys nei sutinka, nei nesutinka su teiginiais, jog skatinimas grįžti į biurus mažintų jų motyvaciją dirbti ar didintų nepasitenkinimą. Tuo tarpu visų kitų grupių respondentai su šiais teiginiais labiau sutinka, o labiausiai – įmonėse dirbantys 1-2 metus. Ilgiausiai dirbantys nesutinka, kad skatinimas grįžti į biurus verstų juos galvoti apie naujo darbo paiešką, o kitų grupių respondentų vertinimas artimas „nei sutinku, nei nesutinku“. Matyti, kad ilgiausiai dirbantieji atitinkamai labiausiai palaiko ir aukščiausios grandies vadovams labiau būdingą poziciją, kad skatinimas grįžti dribti į biurus yra natūralus organizacijos sprendimas, padedantis siekti tvarių rezultatų. Visų kitų grupių atstovai labiau nesutinka su šiuo teiginiu ir tuo, kad toks sprendimas džiugintų ar jie jam pritartų.

O tuo metu nagrinėjant teiginių vertinimo vidurkius pagal lytis, statistiškai reikšmingų skirtumų nerasta. Ir vyrai, ir moterys linkę labiau sutikti su teiginiais, kad skatinimas grįžti į biurus mažintų motyvaciją dirbti, didintų nepasitenkinimą, ir kad jis blogina darbdavio įvaizdį, bet nei sutinka, nei nesutinka, kad dėl to imtų dairytis naujo darbo. Ir vyrai, ir moterys panašiai pritaria, kad raginimas grįžti į biurus yra natūralus organizacijos spendimas, bet abiejų lyčių atstovai panašiai nesutinka, kad tai džiugintų, ar kad jie pritartų tokiam sprendimui.

Darbovietės komunikavimas apie darbo formą

O kaip darbuotojai vertina įmonių komunikavimą apie darbo formos perspektyvas, ir ar jie tai laiko svarbiu dalyku?

Norėdami išsiaiškinti, kaip įmonės komunikuoja apie darbo formos pokyčius, respondentų prašėme įvertinti teiginius apie darboviečių komunikavimą balais nuo 1 iki 5, kai: 1 – visiškai nesutinku, 2 – nesutinku, 3 – nei sutinku, nei nesutinku, 4 – sutinku, 5 – visiškai sutinku.

Teiginį „Darbovietė klausia darbuotojų nuomonės, kokia forma jie norėtų dirbti“ respondentai įvertino 3,19 balo. Tai žymi gana santūrų vertinimą – darbuotojai nelinkę užtikrintai sakyti, kad jų nuomonės šia tema yra klausiama.

Teiginį „Darbovietė atsižvelgia į darbuotojų nuomonę, kokia forma jie norėtų dirbti“ respondentai įvertino bendrai 3,42 balo iš 5. Šis įvertis jau rodo stipresnį pritarimą, lyginant su atsakymais į teiginį „darbovietė klausia darbuotojų nuomonės, kokia forma jie norėtų dirbti“. Tai leidžia manyti, jog darbuotojai jaučia, jog į jų nuomonę yra labiau atsižvelgiama, tačiau jos neklausiama. Iš organizacinės pusės, galima daryti prielaidą, jog neretai nuomonės dėl pageidaujamos darbo formos surenkamos neformaliai, pokalbių metu, bet nerengiamos formalios apklausos, arba apklausų formuluotės gali būti neapimančios visų darbuotojų lūkesčių. Visgi skirtumai nežymūs, tad reikalingi papildomi tyrimai prielaidoms pagrįsti arba paneigti.

Bendras respondentų įvertis teiginiui „Darbovietė laiku, iš anksto praneša apie planuojamus darbo formos pokyčius, naujienas“ siekia 3,73 balo – tai ryškesnis poslinkis link sutikimo su teiginiu.

Teiginio „Darbovietė per mažai komunikuoja apie planuojamus darbo formos pokyčius“ įvertis 2,54 rodo, jog respondentai linkę labiau nesutikti, kad įmonės šiuo klausimu komunikuoja per mažai.

Teiginio „Darbovietė visai nekomunikuoja apie planuojamus darbo formos pokyčius“ įvertis 2,06 patvirtina, kad darbuotojai nesutinka, jog įmonės nekomunikuoja apie tai, kaip keisis jų darbo forma arba kokia yra perspektyva.

Bendrai teiginį „Darbovietėje sudarytas darbo formos modelis yra aiškus, aprašytas ir įtvirtintas specialia tvarka“ respondentai įvertino 3,68 balo, tai yra, jie linkę labiau sutikti, kad įmonėse jis gana aiškus.

Su teiginiu „Darbovietėje sudarytas darbo formos modelis yra teisingas ir sąžiningas visiems įmonės darbuotojams, kiek tai įmanoma pagal jų vykdomas darbo funkcijas“ respondentai sutinka dar stipriau – vidutiniškai 3,83 balo.

Apibendrinant, galima daryti išvadą, kad įmonės, jeigu planuoja daryti pokyčius, liečiančius darbo formą, dažniausiai apie tai praneša iš anksto, taip pat atsižvelgia į darbuotojų nuomonę, nors galbūt ne visada atlieka tinkamas apklausas. Gana natūralu, kad komunikacijos srityje situaciją geriausiai vertina aukščiausios grandies vadovai – jie ir priima sprendimus, ir pirmieji gauna įmonei svarbias žinias. Įmonėms vertėtų atkreipti dėmesį, jog specialistai ir žemesnių grandžių vadovai, ilgiau įmonėse dirbantieji bei moterys komunikacijos situaciją vertina kiek prasčiau.

Respondentų komentarai į atvirą klausimą „Kita“ patvirtina, kad darbovietėse kartais jaučiamas neatitikimas ar neužtikrintumas dėl to, kas apie darbo formą oficialiai skelbiama, ir koks iš tikrųjų mikroklimatas sudaromas organizacijoje. Komentaruose, pavyzdžiui, minėta, jog mišri darbo forma vidinėse įmonės tvarkose nurodyta tik kaip rekomenduojama, tačiau iš vadovybės pasisakymų bei komentarų jaučiamas moralinis spaudimas rinktis mišrų (atvykstant ir į biurą), o ne nuotolinį darbą. Kai kuriose įmonėse apskritai tebegalioja tik žodinis susitarimas dėl darbo formos, kas sumažina darbuotojų užtikrintumą.

O ar ši komunikacija darbuotojams apskritai yra svarbi? Respondentų klausėme: „Kiek Jums atrodo svarbu ar nesvarbu, kad darbovietėje būtų aiškiai komunikuojama tai, kokia yra darbo formos kitimo arba nekeitimo perspektyva?“ Vėlgi prašėme tai įvertinti balais nuo 1 iki 5, kai: 1 – visai nesvarbu, 2 – nesvarbu, 3 – nei svarbu, nei nesvarbu, 4 – svarbu, 5 – labai svarbu.

Tyrimo duomenys rodo, kad – taip, tokia komunikacija darbuotojams yra svarbi, ir visoms darbuotojų grupėms. Bendras respondentų įvertis – 4,62 balo iš 5.

Taigi įmonės kartais neklausia darbuotojų, kokia darbo forma jie norėtų dirbti – mišriai, nuotoliu ar iš biuro, bet ir nedraudžia pasirinkimo. Nepaisant suteikiamos laisvės, žmonės labai vertintų ir kuo didesnį aiškumą – komunikacija dėl darbo formos, jos modelio ar pokyčių jiems atrodo labai svarbi. Kaip ir svarbu renkantis darbo pasiūlymą, kokia darbo forma jame numatyta. Įmonėms jau įpratus konkuruoti dėl darbuotojų siūlant lanksčias darbo sąlygas, be to, vėl daugėjant COVID-19 atvejų, panašu, jog daug darboviečių yra linkusios dirbti mišriai bei leisti žmonėms patiems pasirinkti jiems aktualiausią darbo formą. Ir daugelis žmonių, jeigu šiuo metu rinktųsi darbo pasiūlymą, prioritetą teiktų tiems, kurie siūlo dirbti pagal mišrų modelį – ir iš biuro, ir nuotoliu. Tačiau skirtingose respondentų grupėse pasirinkimai nėra vienodi, ir į tai svarbu atsižvelgti, formuojant darbdavio pasiūlymus.

*Tyrimas vykdytas 2022 m. birželio 21-30 dienomis internetu, dalyvavo 313 respondentų. Apklausoje kvietėme dalyvauti tik tuos asmenis, kurių darbo specifika leidžia rinktis, ar dirbti iš biuro, ar nuotoliu.

Statistinei analizei atlikti bei skirtumams tarp grupių vertinti buvo taikyti neparametrinės statistikos metodai: Mann Whitney U bei Kruskal-Wallis kriterijai.