Kandidatų lūkesčių tyrimas: kaip veikia skatinimai grįžti į biurus? V

Ar raginimas grįžti į dirbti į biurus gali neigiamai paveikti darbuotojų motyvaciją dirbti, pasitenkinimą darbu? O galbūt jis netgi paskatinti turimus komandos narius galvoti apie naujo darbo paieškas? Ar darbuotojai mano, jog organizacijų kvietimas grįžti į biurus blogina jų kaip darbdavių įvaizdį? Emplonet atliktas tyrimas rodo, jog daugeliu atvejų atsakymas į šiuos klausimus yra Taip, tačiau skirtingose respondentų grupėse šie vertinimai taip pat skiriasi. 

Ankstesniuose straipsniuose pristatėme Emplonet atlikto tyrimo* rezultatus, rodančius, jog šiemet itin ryški tendencija, kad žmonės nori dirbti mišriu modeliu, ir apie pusė respondentų turi galimybę laisvai rinktis darbo formą. Taip pat panagrinėjome, kaip darbuotojai vertina įmonių komunikaciją, susijusią darbo formos modeliu, ir detaliau apžvelgėme, kokios darbuotojų grupės kokios formos darbo pasiūlymus būtų linkusios rinktis.   

Šį kartą pristatysime, kokia darbuotojų ir kandidatų nuomonė apie darboviečių bei kitų organizacijų raginimus grįžti į biurus. 

Darbo nemestų, bet nusiviltų 

Tyrimo dalyvių klausėme, kaip jie vertintų ar vertina savos darbovietės ar kitų organizacijų skatinimą darbuotojams grįžti dirbti į biurą. 

Respodentai buvo linkę labiau sutikti, kad tai blogina taip besielgiančio darbdavio įvaizdį, rodo vadovų nepasitikėjimą darbuotojais ir silpnas vadybines kompetencijas. Taip pat didesnio pritarimo sulaukė teiginiai, jog tai mažina ar mažintų motyvaciją dirbti turimame darbe ir didina ar didintų nepasitenkinimą turimu darbu. Tiesa, bendras rezultatas rodo, kad respondentai nei sutinka, nei nesutinka, kad tai verčia ar verstų galvoti apie naujo darbo paiešką. Tai reiškia, jog dėl skatinimo grįžti dirbti iš biuro daugelis iš karto nemestų darbo, tačiau nusiviltų darboviete ir vadovais, jų požiūris į juos suprastėtų. Atitinkamai santūriai įvertintas teiginys, kad skatinimas grįžti dirbti iš biuro yra natūralus organizacijos sprendimas, padedantis siekti tvarių rezultatų. Respondetai labiau nesutinka, kad toks raginimas džiugintų, nes dirbant biure padidėtų įsitraukimas, ar kad palaiko tokį darbovietės arba kitų organizacijų sprendimą (žr. 1 lentelę). 

1 lentelė. Bendras teiginių vertinimas atsakant į klausimą „Kaip vertinate ar vertintumėte esamos darbovietės ar kitų organizacijų skatinimą darbuotojams grįžti dirbti į biurą?“ balais nuo 1 iki 5, kai: 1 – visiškai nesutinku, 2 – nesutinku, 3 – nei sutinku, nei nesutinku, 4 – sutinku, 5 – labai sutinku. 

Jaunesni respondentai raginimus grįžti vertina skeptiškiau 

Analizuojant respondentų vertinimų vidurkius pagal amžiaus grupes matyti, jog vyresniųjų kartų atstovai labiau nesutinka, o jaunesniųjų kartų – labiau sutinka su teiginiais, jog įmonių skatinimas grįžti į biurus mažintų motyvaciją dirbti, didintų nepasitenkinimą ar verstų galvoti apie naujo darbo paiešką. Ir atvirkščiai, vyresnieji labiau sutinka, o jaunesnieji respondentai labiau nesutinka, kad darbuotojų raginimas grįžti į biurus yra natūralus organizacijos sprendimas, padedantis siekti rezultatų, kad jis džiugintų ar sulauktų jų pritarimo. Šie skirtumai yra statistiškai reikšmingi. Tačiau visų amžiaus grupių tyrimo dalyviai labiau pritaria nei nepritaria, kad skatinimas grįžti į biuras blogintų darbdavio įvaizdį (žr. 2 lentelę). 

2 lentelė. Teiginių vertinimų pasiskirstymas pagal amžių atsakant į klausimą „Kaip vertinate ar vertintumėte esamos darbovietės ar kitų organizacijų skatinimą darbuotojams grįžti dirbti į biurą?“ balais nuo 1 iki 5, kai: 1 – visiškai nesutinku, 2 – nesutinku, 3 – nei sutinku, nei nesutinku, 4 – sutinku, 5 – labai sutinku. 

Išsiskiria aukščiausios grandies vadovų vertinimai 

Tyrimo rezultatai rodo, kad raginimą grįžti dirbti į biurus skirtingai vertina ir skirtingo lygmens darbuotojai. Aukščiausios grandies vadovai gana ryškiai nepritaria teiginiams, kad toks raginimas mažintų motyvaciją dirbti, didintų nepasitenkinimą ar verstų galvoti apie naujo darbo paiešką. Vidurinės grandies vadovai dar taip pat labiau nepritaria, kad dėl skatinimo grįžti į biurus jie imtų galvoti apie naujo darbo paiešką, bet labiau sutinka, kad šis skatinimas mažintų jų motyvaciją dirbti ir didintų nepasitenkinimą. Žemiausios grandies vadovai ir visų lygmenų specialistai šiems teiginiams labiau pritaria, išskyrus vieną atvejį: pradedantieji specialistai labiau nepritaria, skatinimas grįžti dirbti į biurus juos verstų galvoti apie naujo darbo paieškas. Visų pareigų atstovai labiau pritaria, kad skatinimas grįžti į biurus blogina darbdavio įvaizdį, tik aukščiausios grandies vadovai šį teiginį vertina nuosaikiai – nei sutinka, nei nesutinka. Atitinkamai, aukščiausios grandies vadovai labiausiai sutinka, kad organizacijų noras, jog darbuotojai grįžtų į biurus, yra natūralus sprendimas, padedantis siekti tvarių rezultatų, ir jie labiau pritartų tokiam įmonės sprendimui, o kitų pareigybių asmenys su šiais teiginiais labiau nesutinka arba nei sutinka, nei nesutinka (žr. 3 lentelę). 

3 lentelė. Teiginių vertinimų pasiskirstymas pagal pareigas atsakant į klausimą „Kaip vertinate ar vertintumėte esamos darbovietės ar kitų organizacijų skatinimą darbuotojams grįžti dirbti į biurą?“ balais nuo 1 iki 5, kai: 1 – visiškai nesutinku, 2 – nesutinku, 3 – nei sutinku, nei nesutinku, 4 – sutinku, 5 – labai sutinku. 

Ilgiausiai dirbančių darbuotojų vertinimo skirtumai 

Analizuojant respondentų vertinimo vidurkius pagal tai, kiek laiko jie dirba dabartinėje darbovietėje, taip pat matyti statistiškai reikšmingų skirtumų. Ilgiausiai, penkerius metus ir ilgiau įmonėse dirbantys asmenys nei sutinka, nei nesutinka su teiginiais, jog skatinimas grįžti į biurus mažintų jų motyvaciją dirbti ar didintų nepasitenkinimą. Tuo tarpu visų kitų grupių respondentai su šiais teiginiais labiau sutinka, o labiausiai – įmonėse dirbantys 1-2 metus. Ilgiausiai dirbantys nesutinka, kad skatinimas grįžti į biurus verstų juos galvoti apie naujo darbo paiešką, o kitų grupių respondentų vertinimas artimas „nei sutinku, nei nesutinku“. Matyti, kad ilgiausiai dirbantieji atitinkamai labiausiai palaiko ir aukščiausios grandies vadovams labiau būdingą poziciją, kad skatinimas grįžti dribti į biurus yra natūralus organizacijos sprendimas, padedantis siekti tvarių rezultatų. Visų kitų grupių atstovai labiau nesutinka su šiuo teiginiu ir tuo, kad toks sprendimas džiugintų ar jie jam pritartų (žr. 4 lentelę). 

4 lentelė. Teiginių vertinimų pasiskirstymas pagal stažą įmonėje atsakant į klausimą „Kaip vertinate ar vertintumėte esamos darbovietės ar kitų organizacijų skatinimą darbuotojams grįžti dirbti į biurą?“ balais nuo 1 iki 5, kai: 1 – visiškai nesutinku, 2 – nesutinku, 3 – nei sutinku, nei nesutinku, 4 – sutinku, 5 – labai sutinku. 

Pagal lytį 

O tuo metu nagrinėjant teiginių vertinimo vidurkius pagal lytis, statistiškai reikšmingų skirtumų nerasta. Ir vyrai, ir moterys linkę labiau sutikti su teiginiais, kad skatinimas grįžti į biurus mažintų motyvaciją dirbti, didintų nepasitenkinimą, ir kad jis blogina darbdavio įvaizdį, bet nei sutinka, nei nesutinka, kad dėl to imtų dairytis naujo darbo. Ir vyrai, ir moterys panašiai pritaria, kad raginimas grįžti į biurus yra natūralus organizacijos spendimas, bet abiejų lyčių atstovai panašiai nesutinka, kad tai džiugintų, ar kad jie pritartų tokia sprendimui. 

5 lentelė. Teiginių vertinimų pasiskirstymas pagal lytį atsakant į klausimą „Kaip vertinate ar vertintumėte esamos darbovietės ar kitų organizacijų skatinimą darbuotojams grįžti dirbti į biurą?“ balais nuo 1 iki 5, kai: 1 – visiškai nesutinku, 2 – nesutinku, 3 – nei sutinku, nei nesutinku, 4 – sutinku, 5 – labai sutinku. 

Kitus mūsų pristatymus iš tyrimo skaitykite svetainėje Emplonet.lt, o išsamų rezultatų pristatymą kviečiame stebėti vebinare, kuris vys uždaroje Facebook grupėje Vidinė komunikacija. Jeigu prie jos prisijungsite, galėsite lapkričio 3 d. stebėti vebinarą tiesiogiai nemokamai. Daugiau: https://www.facebook.com/events/596866825487169/?acontext=%7B%22event_action_history%22%3A[%7B%22surface%22%3A%22search%22%7D%2C%7B%22mechanism%22%3A%22group_featured_unit%22%2C%22surface%22%3A%22group%22%7D]%2C%22ref_notif_type%22%3Anull%7D  

*Tyrimas vykdytas 2022 m. birželio 21-30 dienomis internetu, dalyvavo 313 respondentų. Apklausoje kvietėme dalyvauti tik tuos asmenis, kurių darbo specifika leidžia rinktis, ar dirbti iš biuro, ar nuotoliu. 

Duomenų apdorojimui ir skirtumams tarp grupių vertinti buvo naudota SPSS 17 programa, neparametrinės statistikos Kruskal-Wallis testas ir Mann- Whitney U testas.