Įmonės kartais neklausia darbuotojų, kokia darbo forma jie norėtų dirbti – mišriai, nuotoliu ar iš biuro, bet ir nedraudžia pasirinkimo. Nepaisant suteikiamos laisvės, žmonės labai vertintų ir kuo didesnį aiškumą – komunikacija dėl darbo formos, jos modelio ar pokyčių jiems atrodo labai svarbi, rodo Emplonet tyrimas. 

Ankstesniuose straipsniuose pristatėme Emplonet atlikto tyrimo* rezultatus, kurie rodo, jog šiemet itin ryški tendencija, kad žmonės nori dirbti mišriu modeliu, o mažiausia galimybė sudominti juos siūlant darbą vien iš biuro. Tyrimo duomenimis, pernai pusė (51 proc.) respondentų dirbo mišriai, beveik trečdalis (29 proc.) – nuotoliu, ir penktadalis (20 proc.) – iš biuro. Tuo tarpu pirmą šių metų ketvirtį 47 proc. respondentų dirbo mišriai, 28 proc. – iš biuro, ir 25 proc. – nuotoliu. Pernai apie pusei (52 proc.) darbuotojų, kurių darbo specifika leidžia rinktis darbo formą, darbovietės sudarė galimybes ją pasirinkti patiems, šių metų pradžioje – jau 61-am proc. 

O šį kartą pažvelgsime, kaip darbuotojai vertina įmonių komunikavimą apie darbo formos perspektyvas, ir ar jie tai laiko svarbiu dalyku. 

Darbovietės komunikavimas apie darbo formą 

Norėdami išsiaiškinti, kaip įmonės komunikuoja apie darbo formos pokyčius, respondentų prašėme įvertinti teiginius apie darboviečių komunikavimą balais nuo 1 iki 5, kai: 1 – visiškai nesutinku, 2 – nesutinku, 3 – nei sutinku, nei nesutinku, 4 – sutinku, 5 – visiškai sutinku. 

Teiginį „Darbovietė klausia darbuotojų nuomonės, kokia forma jie norėtų dirbti“ respondentai įvertino 3,19 balo. Tai žymi gana santūrų vertinimą – darbuotojai nelinkę užtikrintai sakyti, kad jų nuomonės šia tema yra klausiama.  

Nagrinėjant duomenis skirtingais pjūviais, Matome, kad labiausiai teiginiui pritaria naujokai (3,5 balo), mažiausiai – įmonėje 2-5 metus dirbantys asmenys (3,08) (žr. 1 lentelę). Vis tik skirtumai nėra statistiškai reikšmingi, taigi galima sakyti, jog visose grupėse nuomonė yra panaši. 

Darbovietė klausia darbuotojų nuomonės, kokia forma jie norėtų dirbti, balai iš 5 
Bandomasis laikotarpis  3,50 
3 mėn. 1 m.  3,23 
1-2 m.  3,34 
2-5 m.  3,08 
5 ir daugiau m.  3,11 

1 lentelė. Respondentų įverčiai pagal darbo įmonėje trukmę teiginiui: Darbovietė klausia darbuotojų nuomonės, kokia forma jie norėtų dirbti 

Vyrai šiek tiek labiau pritaria teiginiui, kad klausiama jų nuomonės (3,65) nei moterys (3,07)r. 2 lentelę), ir šis skirtumas yra statistiškai reikšmingas. 

Darbovietė klausia darbuotojų nuomonės, kokia forma jie norėtų dirbti, balai iš 5 
Vyrai  3,65  
Moterys  3,07  

2 lentelė. Respondentų įverčiai pagal lytis teiginiui: Darbovietė klausia darbuotojų nuomonės, kokia forma jie norėtų dirbti 

Žiūrint pagal pareigas, matyti, jog mažiausiai sutinka, kad klausiama jų nuomonės dėl darbo formos, vidurinės grandies vadovai (2,92). Tuo tarpu teiginiui labiausiai pritaria aukščiausios grandies vadovai. Tikriausiai tai nestebina, nes jie paprastai ir yra atsakingi už tokių sprendimų priėmimą. Žemiausios grandies vadovai (3,23), specialistai (3,14) ir patyrę specialistai (3,27) taip pat nelinkę užtikrintai pritarti, jog jų nuomonės yra klausiama, o tai gali turėti įtakos darbuotojų motyvacijair. 3 lentelę). Tiesa, vidurkių skirtumai vertinant pagal pareigas nėra statiškai reikšmingi. 

Darbovietė klausia darbuotojų nuomonės, kokia forma jie norėtų dirbti, balai iš 5 
Aukščiausios grandies vadovas  3,56  
Vidurinės grandies vadovas  2,92  
Žemiausios grandies vadovas  3,23 
Patyręs specialistas  3,27 
Specialistas  3,14 
Pradedantysis specialistas  3,32 

3 lentelė. Respondentų įverčiai pagal pareigas teiginiui: Darbovietė klausia darbuotojų nuomonės, kokia forma jie norėtų dirbti 

Teiginį „Darbovietė atsižvelgia į darbuotojų nuomonę, kokia forma jie norėtų dirbti“ respondentai įvertino bendrai 3,42 balo iš 5. Šis įvertis jau rodo stipresnį pritarimą, lyginant su atsakymais į teiginį „darbovietė klausia darbuotojų nuomonės, kokia forma jie norėtų dirbti“. Tai leidžia manyti, jog darbuotojai jaučia, jog į jų nuomonę yra labiau atsižvelgiama, tačiau jos neklausiama. Iš organizacinės pusės, galima daryti prielaidą, jog neretai nuomonės dėl pageidaujamos darbo formos surenkamos neformaliai, pokalbių metu, bet nerengiamos formalios apklausos, arba apklausų formuluotės gali būti neapimančios visų darbuotojų lūkesčių. Visgi skirtumai nežymūs, tad reikalingi papildomi tyrimai prielaidoms pagrįsti arba paneigti. 

Nors moterys, kaip matėme anksčiau, mažiau linkę pritarti, kad jų nuomonės dėl darbo formos yra klausiama (3,07), tačiau jau labiau pritaria, kad į jų nuomonę atsižvelgiama (3,36) (žr. 4 lentelę). 

Darbovietė atsižvelgia į darbuotojų nuomonę, kokia forma jie norėtų dirbti, balai iš 5 
Vyrai  3,61 
Moterys  3,36 

4 lentelė. Respondentų įverčiai pagal lytis teiginiui: Darbovietė atsižvelgia į darbuotojų nuomonę, kokia forma jie norėtų dirbti 

Iš rezultatų atrodo, jog labiausiai užtikrinti, kad į jų nuomonę dėl darbo formos atsižvelgiama, pagal pareigas yra aukščiausios grandies vadovai (3,78) ir pradedantieji specialistai (3,74) (žr. 5 lentelę). Suprantama, kad aukščiausios grandies vadovai turi didžiausią sprendimo priėmimo galią, formuoja gaires organizacijoje, tad jų nuomonė paprastai atliepiama savaime. Pradedančiųjų specialistų, kurie, tikėtina, dar nesenai dalyvavo darbo pokalbiuose dėl prisijungimo prie organizacijos, taip pat dažniausiai teiraujamasi dėl lūkesčių darbo formai.  

Darbovietė atsižvelgia į darbuotojų nuomonę, kokia forma jie norėtų dirbti, balai iš 5 
Aukščiausios grandies vadovas  3,78 
Vidurinės grandies vadovas  3,24 
Žemiausios grandies vadovas  3,46 
Patyręs specialistas  3,36 
Specialistas  3,38 
Pradedantysis specialistas  3,74 

5 lentelė. Respondentų įverčiai pagal pareigas teiginiui: Darbovietė atsižvelgia į darbuotojų nuomonę, kokia forma jie norėtų dirbti 

Ankstesnę prielaidą tarsi dar labiau sustiprina kiti rezultatai. Bandomajame laikotarpyje esantys darbuotojai yra labiausiai užtikrinti, kad į jų nuomonę dėl darbo formos yra atsižvelgiama (3,88) (žr. 6 lentelę). Tai išties neturi stebinti – juk jeigu į ją nebūtų atsižvelgiama, daugelis ir nebūtų priėmę naujo darbo pasiūlymo. Vis dėlto, reikia pažymėti, kad rasti skirtumai nėra statistiškai reikšmingi. Tad visuose pogrupiuose, nepriklausomai nuo darbo stažo esamoje įmonėje, tiriamųjų nuomonė yra panaši. 

Darbovietė atsižvelgia į darbuotojų nuomonę, kokia forma jie norėtų dirbti, balai iš 5 
Bandomasis laikotarpis  3,88 
3 mėn. 1 m.  3,39 
1-2 m.  3,29 
2-5 m.  3,61 
5 ir daugiau m.  3,35 

6 lentelė. Respondentų įverčiai pagal darbo įmonėje trukmę teiginiui: Darbovietė atsižvelgia į darbuotojų nuomonę, kokia forma jie norėtų dirbti 

Bendras respondentų įvertis teiginiui „Darbovietė laiku, iš anksto praneša apie planuojamus darbo formos pokyčius, naujienas“ siekia 3,73 balo – tai ryškesnis poslinkis link sutikimo su teiginiu. Teiginio „Darbovietė per mažai komunikuoja apie planuojamus darbo formos pokyčius“ įvertis 2,54 rodo, jog respondentai linkę labiau nesutikti, kad įmonės šiuo klausimu komunikuoja per mažai. Teiginio „Darbovietė visai nekomunikuoja apie planuojamus darbo formos pokyčius“ įvertis 2,06 patvirtina, kad darbuotojai nesutinka, jog įmonės nekomunikuoja apie tai, kaip keisis jų darbo forma arba kokia yra perspektyva. Šių teiginių įvertinimų dinamika skirtingose grupėse yra gana panaši, kaip ir ankstesnių: vyrai, aukščiausios grandies vadovai bei neilgai įmonėse dirbantys asmenys atrodo kiek labiau užtikrinti, kalbant apie darboviečių komunikavimą, o moterys, specialistai, žemesnių grandžių vadovai, ilgiau įmonėse dirbantys – mažiau užtikrinti. Tačiau šie skirtumai nėra statistiškai reikšmingi, todėl vertinimai skirtinguose pogrupiuose panašūs. 

Tokia pati dinamika išlieka ir vertinant teiginius, susijusius su darbo formos modelio darbovietėje aiškumu bei sąžiningumu. 

Bendrai teiginį „Darbovietėje sudarytas darbo formos modelis yra aiškus, aprašytas ir įtvirtintas specialia tvarka“ respondentai įvertino 3,68 balo, tai yra, jie linkę labiau sutikti, kad įmonėse jis gana aiškus. 

Tačiau moterys (3,58) kiek mažiau sutinka su tuo teiginiu nei vyrai (4,02) (žr. 7 lentelę), ir šis skirtumas yra statistiškai reikšmingas 

Darbovietėje sudarytas darbo formos modelis yra aiškus, balai iš 5 
Vyrai  4,02 
Moterys   3,58 

 

7 lentelė. Respondentų įverčiai pagal lytis teiginiui: Darbovietėje sudarytas darbo formos modelis yra aiškus, aprašytas ir įtvirtintas specialia tvarka 

Pagal pareigas, darbo tvarkos modelis labiau aiškus atrodo aukščiausios ir žemiausios grandies vadovams, tačiau ir likusios grupės pagal pareigas juos linkusios vertinti labiau palankiai. Skirtumai nėra statistiškai reikšmingi, visi darbo tvarkos modelių aiškumą vertina panašiai (žr. 8 lentelę). 

Darbovietėje sudarytas darbo formos modelis yra aiškus, balai iš 5 
Aukščiausios grandies vadovas  3,93 
Vidurinės grandies vadovas  3,49 
Žemiausios grandies vadovas  3,88 
Patyręs specialistas  3,70 
Specialistas  3,60 
Pradedantysis specialistas  3,74 

8 lentelė. Respondentų įverčiai pagal pareigas teiginiui: Darbovietėje sudarytas darbo formos modelis yra aiškus, aprašytas ir įtvirtintas specialia tvarka 

Kad darbovietėje yra aiškus darbo formos modelis, labiausiai sutinka nuo 3 mėn. iki 2 m. įmonėje dirbantys asmenys. Statistiškai reikšmingi skirtumai rasti šiose grupėse: tarp įmonėse dirbančiųjų 1-2 m.  ir 2-5 m., bei  1-2 m. ir 5 ir daugiau m. Tai reiškia, kad 1-2 m. dirbantys statistiškai reikšmingai palankiau vertino darbo formos modelio aiškumą nei 2-5 m. dirbantys asmenys ar  5 ir daugiau metų. Tarp kitų grupių vertinimai statistiškai reikšmingai nesiskiria (žr. 9 lentelę). 

Darbovietėje sudarytas darbo formos modelis yra aiškus, balai iš 5 
Bandomasis laikotarpis  3,44 
3 mėn. 1 m.  3,80 
1-2 m.  4 
2-5 m.  3,50 
5 ir daugiau m.  3,54 

9 lentelė. Respondentų įverčiai pagal darbo trukmę įmonėje teiginiui: Darbovietėje sudarytas darbo formos modelis yra aiškus, aprašytas ir įtvirtintas specialia tvarka 

Su teiginiu „Darbovietėje sudarytas darbo formos modelis yra teisingas ir sąžiningas visiems įmonės darbuotojams, kiek tai įmanoma pagal jų vykdomas darbo funkcijas“ respondentai sutinka dar stipriau – vidutiniškai 3,83 balo. Įverčių pasiskirstymo dinamika pagal pjūvius atitinka prieš tai buvusio klausimo. 

Apibendrinant, galima daryti išvadą, kad įmonės, jeigu planuoja daryti pokyčius, liečiančius darbo formą, dažniausiai apie tai praneša iš anksto, taip pat atsižvelgia į darbuotojų nuomonę, nors galbūt ne visada atlieka tinkamas apklausas. Gana natūralu, kad komunikacijos srityje situaciją geriausiai vertina aukščiausios grandies vadovai – jie ir priima sprendimus, ir pirmieji gauna įmonei svarbias žinias. Įmonėms vertėtų atkreipti dėmesį, jog specialistai ir žemesnių grandžių vadovai, ilgiau įmonėse dirbantieji bei moterys komunikacijos situaciją vertina kiek prasčiau. 

Respondentų komentarai į atvirą klausimą „Kita“ patvirtina, kad darbovietėse kartais jaučiamas neatitikimas ar neužtikrintumas dėl to, kas apie darbo formą oficialiai skelbiama, ir koks iš tikrųjų mikroklimatas sudaromas organizacijoje. Komentaruose, pavyzdžiui, minėta, jog mišri darbo forma vidinėse įmonės tvarkose nurodyta tik kaip rekomenduojama, tačiau iš vadovybės pasisakymų bei komentarų jaučiamas moralinis spaudimas rinktis mišrų (atvykstant ir į biurą), o ne nuotolinį darbą. Kai kuriose įmonėse apskritai tebegalioja tik žodinis susitarimas dėl darbo formos, kas sumažina darbuotojų užtikrintumą. 

Komunikavimo apie darbo formą svarba 

O ar, nepaisant paties komunikacijos apie darbo formą vertinimą, ši komunikacija darbuotojams apskritai yra svarbi? Respondentų klausėme: „Kiek Jums atrodo svarbu ar nesvarbu, kad darbovietėje būtų aiškiai komunikuojama tai, kokia yra darbo formos kitimo arba nekeitimo perspektyva?“ Vėlgi prašėme tai įvertinti balais nuo 1 iki 5, kai: 1 – visai nesvarbu, 2 – nesvarbu, 3 – nei svarbu, nei nesvarbu, 4 – svarbu, 5 – labai svarbu. 

Tyrimo duomenys rodo, kad – taip, tokia komunikacija darbuotojams yra svarbi, ir visoms darbuotojų grandims.  Bendras respondentų įvertis – 4,62 balo iš 5. 

*Tyrimas vykdytas 2022 m. birželio 21-30 dienomis internetu, dalyvavo 313 respondentų. Apklausoje kvietėme dalyvauti tik tuos asmenis, kurių darbo specifika leidžia rinktis, ar dirbti iš biuro, ar nuotoliu.  

Statistinei analizei atlikti bei skirtumams tarp grupių vertinti buvo taikyti neparametrinės statistikos metodai: Mann Whitney U bei Kruskal-Wallis kriterijai.