Darbo rinkos pokyčiai karantino metu: ko turėtume išmokti

Darbo rinka ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje susiduria su neeiliniais pokyčiais. COVID-19 pandemija ir kovo 16 d. mūsų šalyje įvestas karantinas labai greitai paveikė darbdavių elgseną. Vieni iš karto ėmė atleidinėti darbuotojus, kiti ieško būdų prisitaikyti ir tęsią darbuotojų paiešką. Personalo samda taip pat transformavosi ir kelia iki šiol nepažintų iššūkių. Planuojantiems darbuotojų poreikį arba savo pačių karjeros kelią dabar svarbu įvertinti, kas pasikeitė, kaip prisitaikyti ir kas laukia šioje srityje po karantino.

Skaičiuose – ir kapituliacijos, ir prisitaikymo ženklai

Bedarbių procentas darbingo amžiaus gyventojų imtyje, Užimtumo tarnybos duomenimis, sausį buvo 9,2 proc., vasarį – 9,4 proc., kovą – 9,8 proc. Pirmąją balandžio savaitę jis jau siekė 10,3 proc.

Paskelbus karantiną, laisvų darbo vietų kovo pabaigoje, lyginant su mėnesio pradžia, sumažėjo daugiau nei dvigubai: kovo 9–15 d. buvo 3687 laisvos darbo vietos, kovo 23–29 d. – 1472. Tai atspindi pirminę reakciją į karantiną: nuspręsta pristabdyti planuotą samdą, nutraukti naujų darbuotojų atrankas. Tačiau balandžio pradžioje šis rodiklis vėl ėmė augti: kovo 30–balandžio 5 d. savaitės duomenimis, laisvų darbo vietų buvo 2381.

Taigi vieni, nepaisant valstybės dedamų pastangų padėti išsaugoti darbo vietas, neatlaiko susiklosčiusios situacijos ir atleidžia darbuotojus, kitur darbuotojai išeina patys, nes kai kuriais atvejais toks sprendimas gali būti priimtinesnis nei prastova. Didėjantį laisvų darbo vietų skaičių gali lemti ir išaugęs darbuotojų poreikis įmonėse, priklausančiose maisto tiekimo grandinei. Dar kiti, mažiau paveikti sektoriai prisitaiko ir tęsia talentų paiešką.

Skirtingų profesijų atstovams – skirtingas poveikis

Viešojo maitinimo, kultūros, pramogų, nakvynės ir apgyvendinimo paslaugų, kelionių organizavimo, turizmo paslaugų, aviacijos, ne maisto prekių prekybininkai, grožio paslaugų teikėjai susiduria su tiesioginiu karantino poveikiu – šių sektorių veikla paralyžiuota. Antrinė banga sunkumų ritasi per tuos, kurie negauna reikiamų medžiagų, detalių ar turi kitų trikdžių tiekimo grandinėje. Tai, pavyzdžiui, statybų sektoriaus ar gamybos įmonės. Sunkmečiu mažėjantis išlaidavimas mažina ir nebūtinų pirkinių pirkimą, dėl to mažėja drabužių, avalynės paklausa, atsisakoma nebūtinų paslaugų. Visa tai atsispindi ir Užimtumo tarnybos viešinamuose pranešimuose apie grupės darbuotojų atleidimus. Nuo karantino pradžios apie grupinius atleidimus pranešė drabužių siuvimo, restoranų maisto tiekimo, avalynės gamybos, kelionių organizavimo, keleivinio oro transporto, pastatų valymo, pramogų ir poilsio organizavimo ir kitos įmonės. Šiems sektoriams prireiks laiko atsigauti.

Šiuo metu darbo rinkoje gerokai išaugęs darbuotojų poreikis elektroninės prekybos srityje: nuo prekių komplektuotojų, išvežiotojų, prekių tikrintojų, iki el. prekybos puslapio administratorių, šių sistemų diegimo bei vystymo specialistų bei el. prekybos vadovų. Daug užsakymų ir didesnį darbuotojų poreikį karantino metu turi dezinfekavimo paslaugas teikiančios valymo įmonės. Išaugusi šių sričių darbuotojų paklausa, tikėtina, kiek atsvėrė didėjančios bedarbystės kitose srityse skaičius. Ne veltui ir viešbučių tinklas „Hilton“, turėjęs išleisti atostogų dešimtis tūkstančių darbuotojų, sukūrė programą, pagal kurią darbuotojai JAV gali rasti laikiną darbą tokiuose sektoriuose, kuriuose šiuo metu yra padidėjęs darbuotojų poreikis: tai visa maisto tiekimo grandinė, valymo paslaugos, siuntų skirstymas ir pristatymas, elektroninės prekyba.

Išvardytų sričių darbuotojų poreikis veikiausiai vėl sumažės karantinui visiškai pasibaigus. O vieni iš ekonomiškai saugiausių šiuo metu yra dirbantys maisto bei medicinos priemonių ar įrangos gamybos, produktų tiekimo, platinimo, pirminių sveikatos paslaugų srityse. Nemenksta ir IT srities specialistų poreikis. Didelė išlieka inžinerinės, mechanikos, energetikos ir elektronikos srities specialistų paklausa: inžinieriai (nuo gamybos iki aplinkosaugos), inžinieriai-projektuotojai, inžinieriai-mechanikai, inžinieriai-automatikai, mechanikai, konstruktoriai, suvirintojai buvo ir yra itin ieškomi specialistai. Taip pat, palyginti su kitų sričių darbo skelbimais, šiuo metu gana aktyviai ieškoma finansų ir apskaitos specialistų. Pastaraisiais metais didelį proveržį padariusių sričių – dirbtinio intelekto, robotikos inžinerijos, duomenų inžinerijos – specialistų paklausa turėtų nesikeisti ir toliau augti po pandemijos.

Taigi planuojantiems savo profesinį kelią bei naujo darbo ieškantiems žmonėms labai patariu atsižvelgti į tai, kuriems sektoriams prireiks laiko atsigauti, o kurių profesijų paklausa išlieka ir auga.

Personalo atrankos pasikeitė

Taigi darbuotojų atrankos, nors ir pasikeitusiame pasaulyje, vyksta ir toliau. Vienas iš pastebimų pokyčių – krizės labiau paveiktuose sektoriuose daugėja aktyviai darbo ieškančių kandidatų. Tuo pačiu darbdaviai tikisi lengviau pritraukti ir greičiau bei už pigiau pasamdyti talentą. Didėjant konkurencijai tarp aktyvių kandidatų, jų lūkesčiai darbdaviui taps lankstesni. Tad tai išties yra gerų galimybių samdai metas. Visgi krizės mažiau paveiktuose ar visai nepaveiktuose sektoriuose, ieškant paklausiomis įvardytų pozicijų darbuotojų, tendencijos smarkiai nesikeis: vis dar teks paplušėti siekiant surasti, pritraukti ir pervilioti geriausius specialistus.

Personalo specialistų vaidmuo ir darbas šiomis sąlygomis taip pat keičiasi. Pastebime, jog dalis su personalo samda susijusių sprendimų dabar priimami itin atsargiai. Jie iš tiesų turėtų būti gerai apgalvoti. Vis dėlto varžybos darbo rinkoje dėl geidžiamiausių darbuotojų neatšauktos, jos tik tapo nuosaikesnės. Tad tie darbdaviai, kurie tęs samdą ir pasirūpins sklandžiu naujų darbuotojų nuotoliniu įvedimu jau dabar, laimės kovoje dėl talentų. Tai svarbi žinutė tiems, kurie nusprendė atrankas laikinai sustabdyti ir atnaujinti karantinui pasibaigus.

Tęsiant atrankas, svarbu iš naujo įvertinti personalo paieškos, atrankos ir samdos procesus. Ar esame pasiruošę kalbinti ir samdyti talentus nuotoliu? Tinkamai paruošti kandidatus ir sprendimą priimančius vadovus? Reikėtų turėti omenyje, kad ne visi yra įgudę naudoti vaizdo konferencijų programėles, taip pat ne visi pasitiki jų metu gautos informacijos patikimumu, ir tai gali sukelti tam tikrų iššūkių. Kandidatų atveju svarbu užtikrinti aiškų, paprastą, patogų atrankos procesą, sudaryti galimybę pasirinkti priimtiniausią video skambučio formatą, informuoti apie eigą, terminus, teikti savalaikį grįžtamąjį ryšį. Vadovus svarbu šviesti apie nuotolinių interviu efektyvumą, esant poreikiui, padėti jiems pasiruošti. Pasaulyje nuotoliniai darbo pokalbiai vykdomi jau daug metų, tačiau Lietuvoje vis dar susiduriama su tam tikromis baimėmis (jog nepavyks „pajausti“ kandidato, jog gyvai atsiskleistų daugiau reikalingos informacijos). Personalo specialistai galėtų padėti suteikdami aiškumo, paaiškindami vaizdo skambučių vertę, naudą bei padėdami tinkamai pasiruošti tokiems pokalbiams. Prognozuojama, jog karantinui pasibaigus nuotolinių atrankų forma taps įprasta ir daugelyje Lietuvos įmonių.

Ne ką mažiau svarbus dabar yra personalo specialistų vaidmuo keičiant ir adaptuojant esamą naujų darbuotojų įvedimo procesą. Svarbu įsivertinti, ar tikrai naujiems darbuotojams bus suteiktos visos reikiamos priemonės darbui atlikti? Kaip užtikrinti sklandų darbuotojo įsiliejimą ir darbų perėmimą/perdavimą karantino sąlygomis? Kaip užtikrinti efektyvią jo adaptaciją? Ar sukurta nuotolinė apmokymo programa? Ar priskirtas mentorius užtikrins sklandžią komunikaciją bei žinių suteikimą? Kaip bus teikiamas grįžtamasis ryšys iš tiesioginio vadovo?

Kas po to?

Visos pamokos, kurias išsinešime iš šios sudėtingos situacijos, ateityje bus mums labai pravarčios. Naudos tikrai duos tai, kad šiuo metu daugelis susidomėjo pokyčių lyderystės, tinkamo bendravimo su darbuotojais tema ir mielai dalyvauja gausiai užderėjusiuose panašios tematikos mokymuose internetu. Norėdami įgyti žinių ir įgūdžių, kaip bendrauti su darbuotojais nuotoliu, darbdaviai ir vadovai tuo pačiu praplečia ir bendras žmogiškųjų išteklių žinias, kurioms anksčiau tikriausia neteikė tiek dėmesio ir laiko. Tai gali praversti ateityje stiprinant organizacijas.

Ir, žinoma, ši darbo nuotoliu treniruotė daugelį organizacijų praturtins gerokai išaugusiais nuotolinio darbo įgūdžiais. Tie darbuotojai, kurie yra labiausiai geidžiami darbo rinkoje, po karantino gali būti dar nepakantesni organizacijoms, kurios nenori pasiūlyti lanksčių darbo sąlygų. Nepakantumas prastam darbo organizavimui, beje, taip pat gali padidėti, nes dirbant nuotoliu negebėjimas organizuoti darbų labai išryškėja, ir kai kurių vidurinės grandies vadovų vadybos kompetencijos turės būti kilstelėtos.

Susiję įrašai: