Tyrimas: daugiau nei 40 proc. darbuotojų ketina palikti savo darbovietes
Daugiau nei 40 proc. darbuotojų Lietuvoje artimiausiu metu planuoja palikti savo darbovietę, didelė dalis jų – dėl tos pačios priežasties, atskleidžia naujausias personalo valdymo įmonės Emplonet tyrimas.
2023-ieji darbdaviams gali atnešti tikrų iššūkių – naujausias Emplonet tyrimas rodo, jog net 41 proc. darbuotojų Lietuvoje 3–6 mėnesių laikotarpiu yra didelėje rizikoje išeiti iš darbo.
Savo sprendimu visiškai užtikrinti yra 26 proc. tiriamųjų, likę 15 proc. su tokiu teiginiu sutinka. 21 proc. apklausos dalyvių tikina dėl tokio žingsnio dar turintys abejonių, tačiau vis tiek yra priskiriami rizikos grupei.
Didesnė rizika – vadovams
Emplonet tyrimo duomenimis, kiek didesnėje rizikoje išeiti iš darbo yra vyrai – apklausoje net 31 proc. jų teigė visiškai sutinkantys su teiginiu, jog 36 mėnesių laikotarpiu keis darbą / iš jo išeis, 15 proc. pažymėjo sutinkantys. Tuo metu moterų rodikliai pasiskirsto šiek tiek nuosaikiau – su šiuo teiginiu visiškai sutinka 24 proc. jų, sutinka – 15 proc.
Palyginus skirtingų kartų duomenis, didžiausioje rizikoje palikti darbovietę artimu metu yra X karta (asmenys, gimę 1965-1980 m.) – tik 24 proc. jų nurodė visiškai nesutinkantys arba nesutinkantys su teiginiu, kad 3–6 mėn. laikotarpiu išeis iš darbo.
Analizuojant duomenis pagal apklaustųjų pareigybes, atsakymai pasiskirsto gana panašiai. Visgi ryškėja viena tendencija – visiškai apsisprendę dėl savo išėjimo dažnesniu atveju yra aukščiausios ir vidurinės grandies vadovai (36 proc. abiejuose segmentuose). Taip pat savo esamu darbu nepatenkinti dažniau pradedantieji specialistai – net 57 proc. jų tikino visiškai sutinkantys su teiginiu, jog artimu metu išeis iš savo darbovietės.
Tarp priežasčių – viena lyderė
Vykdyto tyrimo metu dalyvių buvo paprašyta nurodyti priežastis, kurios galėtų nulemti jų sprendimą darbovietę palikti.
Kaip atskleidžiama rezultatuose, aktualiausias tarp apklaustųjų – atlyginimo klausimas: dėl jo palikti darbovietę svarstytų 81 proc. tyrimo dalyvių. Antroje vietoje pagal prioritetus rikiuojasi neadekvatūs lūkesčiai darbo rezultatams (65,7 proc.), trečioje – nepalaikantys ir neįkvepiantys vadovai (63,7 proc.), ketvirtoje – profesinio augimo ir karjeros galimybių stoka (60,3 proc.), penktoje – nelanksčios darbo sąlygos, tarkim, per mažai ar jokių galimybių rinktis darbo vietą ir laiką (55,8 proc.).
Panašios tendencijos pastebimos ir pasauliniu mastu – remiantis 2022-aisiais tarptautinės vadybos konsultavimo įmonės „McKinsey“ atliktu tyrimu, net 40 proc. populiacijos pasaulyje 3–6 mėn. laikotarpiu svarsto apie darbo keitimą/išėjimą iš darbo.
Iš 40 proc. apklaustųjų, kurie patenka į rizikos grupę palikti organizaciją, tvirtai apsisprendę yra 11 proc., 7 proc. tikina, jog jų išėjimas būtų tikėtinas, 22 proc. nurodo, kad toks scenarijus yra „šiek tiek“ tikėtinas.
Tiesa, pasaulinės apklausos dalyviams darbo užmokesčio klausimas yra kiek mažiau svarbus. Kaip pagrindinę priežastį išeiti iš darbo didelė dalis tiriamųjų nurodo profesinio augimo stoką (41 proc.). Antroje vietoje įvardijamas nekonkurencingas darbo užmokestis, trečioje – neįkvepiantys, nepalaikantys ar rūpesčio nerodantys vadovai, ketvirtoje – prasmingų darbo užduočių stoka.
„Matome, kad dviračio išradinėti nereikia: teisinga, skaidri, konkurencija darbo užmokesčio sistema, įkvepiantys ir palaikantys vadovai, darbdavio lankstumas, sąlygos profesiniam augimui yra daugumai mūsų aktualūs veiksniai, skatinantys likti darbovietėje“, – sako organizacijų psichologė, personalo atrankų ir valdymo įmonės Emplonet vadovė Violeta Jakutė.
Darbuotojo paleidimas gali kainuoti ir metinę algą
Anot V. Jakutės, darbuotojų kaitos klausimas pragmatiškai mąstančiam darbdaviui turėtų būti ypač aktualus. Nors šiandien tarp vadovų dar pasitaiko skeptikų, teigiančių, kad „nepakeičiamų darbuotojų nėra“, organizacijų psichologė siūlo atsižvelgti ir į tai, kiek įmonėms kainuoja paleisti gerą specialistą:
„Žmogiškųjų išteklių valdymo draugijos (angl. Society for Human Resource Management) duomenimis, pakeisti vieną gerą darbuotoją įmonei vidutiniškai kainuoja tarp nuo 6 iki 9 to darbuotojo mėnesio darbo užmokesčių. „Gallup“ duomenimis – nuo pusės iki dviejų darbuotojo metinių darbo užmokesčių.“
Tvirtai dėl išėjimo iš darbo apsisprendusius darbuotojus specialistė rekomenduoja paleisti ir su pagarba atsisveikinti, nes šie žmonės bus įmonės ambasadoriai darbo rinkoje. Kartu ji siūlo pravesti išėjimo (angl. „exit“) interviu, kuriuo darbovietę paliekantis asmuo įvardytų tokio sprendimo priežastis, o tai suteiktų galimybę panašių scenarijų išvengti ateityje.
„Visgi dvejonėse esantys darbuotojai yra vadovų ir personalo vadovų darbo laukas, jeigu siekiate efektyvaus kaitos valdymo ir gerų darbuotojų išlaikymo rodiklių“, – teigia V. Jakutė.
Gruodžio 19 d.–sausio 8 d. Emplonet organizuotoje ir atliktoje apklausoje apie ketinimus palikti savo darbovietę dalyvavo 557 tiriamieji, dauguma jų – moterys (71 proc.), Y kartos (27 – 42 m.) atstovai (71,6 proc.), asmenys, gyvenantys Lietuvos didmiesčiuose (91,7 proc.).
Eksperto komentaras. Dirbtinis intelektas jūsų darbo neatims, bet gali pagerinti jo kokybę
Emplonet IT atrankų padalinio vadovė Ieva Kiliuvienė
Jeigu per pastarąjį mėnesį nebuvote visiškai atsijungę nuo interneto, yra nemaža tikimybė, kad bent kartą matėte ne visiems aiškų pavadinimą „ChatGPT“ arba bent jau vis dažniau išgirsdavote apie dirbtinį intelektą (angl. AI) – esą baisų monstrą, kuris mus visus netrukus paliks be darbo. Bet kiek šioje lengvoje panikoje yra tiesos? Ir kaip dirbtinis intelektas mums net gali atnešti naudos?
„ChatGPT“ fenomenas pastaruoju metu vis dažniau lyginamas su pirmojo „Iphone“ pasirodymu – tai technologinė sensacija, natūralią kalbą apdorojantis dirbtinio intelekto (DI) modelis. O kalbant paprasčiau – pirmasis viešai prieinamas botas, kuris moka kalbėti beveik taip pat natūraliai, kaip kalba žmonės, ir turi atsakymus į visus mūsų klausimus. Bet ar tikrai į visus ir ar tikrai taip, kaip atsakytų žmonės, galėsite patys įvertinti perskaitę visą tekstą.
Kaip pavadinimas diktuoja, formatui pasirinktas visiems įprastas pokalbis (angl. chat), kuris tik papildo įspūdį, jog yra bendraujama su realiu žmogumi, o ne su programine įranga. Po paprastai atrodančia vartotoja sąsaja slepiasi labai modernios technologijos, tačiau šiandien – ne apie jas, o veikiau apie produkto sėkmę ir tai, kaip jis mus veikia.
Augo rekordiškai greitai – ir ne veltui
Kaip jau minėjau, gruodžio mėnesį viešai išleistas produktas kone susprogdino visą internetą – taigi pažiūrėkime, ką apie jo sėkmę kalba skaičiai.
„Financial Review“ duomenys
Diagramoje matome greičiausiai istorijoje augusius techninius produktus, tiksliau - kiek laiko reikėjo kiekvienam iš jų pasiekti pirmą milijoną vartotojų. Kaip atskleidžia statistika, „ChatGPT“ šį rodiklį pasiekė per rekordinį laiką – vos per penkias dienas.
Visgi virtualūs asistentai tikrai nėra naujiena – daugėja besinaudojančių „Amazon“ „Alexa“, „iPhone‘ų“ „Siri“, galbūt kažkas iš jūsų net prisiminsit ir seną gerą „Clippy“. Bet kodėl būtent „ChatGPT“ augo rekordiškai greitai?
Visų pirma, „ChatGPT“ yra apmokytas dirbti su milžinišku kiekiu duomenų, todėl ir pasakymas, kad po juo „telpa visas internetas“, yra netoli tiesos. Treniruojant šį dirbtinį intelektą, jam buvo „sumaitinta“ 590 GB tekstinių duomenų – 300 milijardų žodžių. Tiesa, šios technologijos žinios baigiasi ties 2021 metais, kada baigėsi ir jos „treniruotės“. Dėl to ji gali rasti atsakymus į ne visus mūsų klausimus – na, bent jau ne į apimančius naujausias aktualijas.
Yra nemažai tikinčių, jog didžiuliu „ChatGPT“ sėkmės faktoriumi tapo ir tai, kokia informacija jam buvo „maitinama“. T. y. treniruojant DI buvo atrinkinėjama ne specifiniai duomenys, o jam tiesiog buvo atidarytos durys į internetą – vietą, kurioje pasirodantys tekstai kartkartėmis pasižymi sarkazmu, ironija, kalbos jautrumu socialiai diskriminuojamoms grupėms. Rezultatas: „ChatGPT“ apsimokė šių kalbinių niuansų ir tapo realistiškiausiu virtualiu pašnekovu – jaučiančiu pokalbio ribas, netgi paisančiu politkorektiškumo ribų
Kitas labai svarbus momentas: tai yra pirmasis tokio tipo viešai prieinamas produktas. Dėl to pirmą kartą galime matyti ne tik technologiniam sektoriui priklausančių darbuotojų, bet ir likusių medijų vartotojų reakcijas į dirbtinį intelektą.
Taip pat nuo pat pirmosios šio produkto pasirodymo dienos buvo kalbama, kad netrukus toks „pasitarimo“ su DI formatas visiškai pakeis informacijos paieškas internete. Štai mano vyras jau dabar dažniau klausimus sprendžia kartu su DI, nei vienišai naršydamas „Google“.
Pagalbininkas ir stokojantiems kūrybiškumo
„ChatGPT“ jau spėjo praversti ir darbuose, kurie reikalauja kūrybiškumo. Pavyzdžiui, vienas startuolio įkūrėjas (Atomic14.com, Chris Greening) nusprendė dirbtinį intelektą paskirti įmonės bendrasavininkiu. Kaip tai atrodė praktikoje? Vyras su „ChatGPT“ dalijosi tokiais darbais, kaip marketingo strategija, prekės ženklo ir logotipo konceptų kūrimas, verslo planas ir t. t. Pasak startuolio įkūrėjo, toks kelias jį kiekvieną dieną išmokė naujų dalykų ir paspartino kūrybinį procesą.
Startuolio įkūrėjui taip pat nesisekė pritraukti lėšų iš investuotojų, todėl jis nusprendė „pitch‘ą“ (pardaviminį tekstą) perduoti sugeneruoti „ChatGPT“. Sukurtas tekstas pasiteisino ir reikiamos investicijos buvo pritrauktos. Taigi taškas dirbtiniam intelektui.
O štai vienas „Twitter“ darbuotojų apskritai nusprendė nevargti – tiesiog paprašė dirbtinio sugeneruoti jam darbų sąrašą, kuriuos jis galėjo būti padaręs per tą dieną. DI jam pateikė ne tik sąrašą programavimo darbų, bet ir galimą programavimo kodą. Verta paminėti, kad vis dažnesniu atveju jau dabar naudojamės programine įranga, kurios komponentai parašyti šio DI.
DI spėjo tapti ir akademikų bičiuliu: ne vienas universiteto dėstytojas ir mokytojas įdomumo dėlei „ChatGPT“ paprašė sugeneruoti paskaitos ar pamokos planą, kurį vėliau palygino su savo kurtu. Internete dalijamasi atvejais, kAIP studentai mokosi pagal „ChatGPT“ ruošiamą programą. Galima tik spėlioti, kiek mokytojų ir dėstytojų jau vargsta tikrindami namų darbus, kurie tobulai atlikti su „ChatGPT“.
Panašu, kad DI vis sklandžiau įsilieja ir į meno pasaulį – netrukus turėtume pamatyti serialų ir filmų, kurių scenarijus parašė DI, kartais net nesuprasdami skaitome tekstus, kuriuos parašė ne žmonės. Dainų tekstai taip pat jau gali būti generuojami padedant ne mūzoms, o dirbtiniam intelektui. Na, bet bent kol kas DI parašytų hitų man neteko matyti arba tokie autoriai tiesiog neišsidavė.
DI aukso laikas dar neišaušo
Iš pateiktų pavyzdžių galėtų rodytis, kad pasaulis sparčiai keičiasi ir žmonės netrukus susigrums kovoje dėl darbo vietos su dirbtiniu intelektu. Bet ar tikrai tai nutiks greitu metu? Šiandien dėl to dar galime būti ramūs – prognozuojama, kad per ateinančius kelerius metus DI tiek nepažengs.
Vien faktas, kad „ChatGPT“ neturi duomenų nuo 2021 metų, rodo, jog technologijoms dar reikia stipriai tobulėti ir papildyti savo duomenyną naujomis žiniomis. Be to, nors šis produktas padarė didžiulį proveržį su formalia informacija ir jos paieška, kompiuteriai ir toliau nesugeba atsižvelgti į žmonių nuotaikas, emocijas ir kitus žmogiškuosius faktorius. Taigi, darbuose, kuriuose reikia matyti, kaip žmogus jaučiasi, perprasti jo intencijas, charakteristikas ar apskritai bendrauti, DI visavertiškai pasitarnauti negalėtų.
Dirbtinio intelekto žmogiško sąmojo trūkumą galėtų iliustruoti ir jau kai kurių „humoristų“ numinti keliai. Štai pastaruoju metu užsienio spaudoje nuskambėjo istorijos apie drąsuolius, kurie užsirašė į anekdotų kovas ir ten atsinešė tik „ChatGPT“ sugeneruotą medžiagą. Visi technologijos bandymai konkuruoti su žmonėmis baigėsi tragiškais pralaimėjimais, jos komediją nulydėjo tyla. Tai – taškas mums.
Panašu, kad DI susiduria ir su etikos problema. Nors „ChatGPT“ kūrėjai ir labai stengėsi į modelį įdėti kuo daugiau etikos principų bei apriboti dirbtinio intelekto generuojamas atsakymus, kurie kenkia kitų gerovei, šis apribojimas veikia tik užduodant tiesioginius klausimus.
Taigi, jeigu DI paklausite, kaip reikėtų apvogti namą – gausite atsakymą, kad taip daryti neetiška. Visgi jeigu pasakysite, kad kuriate filmą apie namo vagystę ir kad jums reikia detalių scenarijui, gausite gražų išsamų atsakymą, kaip apšvarinti kieno nors namus. Ir nesvarbu, ar klausimas būtų apie vagystę, Molotovo kokteilio receptą ar narkotikų prekybą - visi atsakymai bus pasiekiami ranka.
Padėjėjas, o ne kolega
Į akis galėtų kristi ir dideli „ChatGPT“ kaštai: šiandien ši technologija tam, kad aptarnautų visas užklausas, sunaudoja po kelis milijonus dolerių per dieną, o panaudojimas dar nė iš tolo neprilygsta tam, koks jis būtų, jei toks produktas dengtų ištisas roles įmonėse dideliu mąstu. Reikia suprasti, kad „ChatGPT“ šiandien yra panašioje stadijoje, kaip kadaise „Google“, kai turėjo 100, o ne šimtus milijardų puslapių informacijos.
Žinoma, lygiai taip, kaip eksponentiškai užaugo „Google“, taip pat staigiai gali užaugti ir DI, todėl labai sveika jau dabar pažindintis su technologijomis – tam, kad nebūtume kelininkai, kuriuos žiema užklupo netikėtai.
Pavyzdžiui, „ChatGPT“ galime paprašyti sukurti žinutę kandidatui į darbą pagal jo patirtį ir įmonės, į kurią ieškomas darbuotojas, reikalavimus. Yra nemaža tikimybė, kad „ChatGPT“ maloniai nustebins. Arba kai nežinosite, ką pasigaminti iš šaldytuve turimų produktų likučių, leiskite pasireikšti dirbtiniam intelektui – žmonės išbandė, sako, kad geras šefas tas DI.
Ieva Kiliuvienė yra Emplonet IT atrankų padalinio vadovė
El. paštas: ieva.k@emplonet.lt
Tel. +370 618 11967
