Tyrimų apie tai, kokią didelę įtaką šiuolaikinei visuomenei ir ekonomikai turi internetas, nestinga. O ir pasakymas „Informacija yra galia“ girdėtas daugeliui. Pasaulinę informacinės visuomenės dieną, remdamasis profesine patirtimi Emplonet ir savo įžvalgomis, noriu pasidalyti keliomis svarbiomis tendencijomis, kokią reikšmę technologijos turi verslo ir žmogiškųjų išteklių srityje.
Pirmiausia, kas atrodo svarbu – darbo santykiai ir tai, kaip internetas, informacinės ir ryšių technologijos (IRT) pakeitė mūsų kasdienybę darbo rinkoje. Pandemija buvo akivaizdus katalizatorius darbo santykių kaitai, tačiau šiuos pokyčius įgalino būtent IRT: darbas nuotoliu, mišriai – visa tai įmanoma tik dėl jų.
Norint išlaikyti sėkmingą komercinę, vyriausybinę ar kitokią veiklą, svarbią ekonomikos raidai, būtina užtikrinti sklandžią komunikaciją. Ir nors jau kuris laikas informacinės technologijos ir modernios ryšių priemonės tą leido daryti, tačiau niekada ankščiau tai nebuvo paplitę tiek, kiek šiomis dienomis. Didžioji dalis įmonių ir įstaigų Lietuvoje bei visame pasaulyje gana sparčiai turėjo pereiti į bekontaktę komunikaciją ir interakcijas. O tai savaime paskatino dar spartesnes komunikacijos ir ryšių technologijų inovacijas bei sparčią rinkos plėtrą. Pandemijos pradžioje prognozės verslui buvo liūdnos, tačiau daugelis sugebėjo prisitaikyti ir net suklestėti. Net ir tos verslo sritys, kurios ankščiau atrodė nelanksčios, sugebėjo prisitaikyti ir tapti visiškai bekontaktėmis: bankinė, konsultacinė veikla, pardavimai. Tai vos keletas sričių, šiandien galinčių funkcionuoti dėl dar labiau patobulėjusių technologijų.
Kalbant apie talentų paiešką ir personalo atrankas, šiandien jau nebeįsivaizduoju kasdienybės su 100 % gyvais susitikimais su kandidatais, klientais. Galimybė operatyviai komunikuoti nuotoliu atvėrė duris kur kas spartesniems procesams. Palankiai susiklosčius situacijai tapo įmanoma jau tą pačią dieną pereiti kelis atrankos procesus su kandidatu ir atrasti bei pritraukti tinkamą specialistą partneriui per rekordiškai trumpą laiką. Žinoma, kiekvienas medalis turi dvi puses, ir šis atvejis – ne išimtis. Iškilo ir naujų iššūkių, bet kandidatų pritraukimas savaime yra atskira ir gana plati tema.
Labai ištobulėjo ir svarbi personalo specialistams tapo ATS (applicant tracking system). Ši sistema palengvina kandidatų paiešką, atranką bei pageriną visą atrankos procesą (pvz., šios sistemos leidžia lengvai sekti įvairius atrankos proceso efektyvumo didinimui reikalingus rodiklius, kaupti vidininę duomenų bazę (atliepiant GDPR reikalavimus) bei lengvai rasti tinkamus talentus nepradėjus išorinės paieškos).
Dar noriu grįžti prie „Informacija yra galia“ temos. Nors „fake news“ (netikros žinios) pasitaikydavo ir anksčiau, bet niekada – tokiais dideliais mastais. Įvairių ekspertų bei informacijos sklaidos autentiškumo užtikrinimo įstaigų teigimu, šiuo metu daugiau nei 86 % interneto lankytojų, ieškančių informacijos, buvo apgauti, rado klaidinančios informacijos. Tikslaus melagingos informacijos kiekio internete nustatyti beveik neįmanoma. Negana to, tyrimai parodė, jog beveik 60 % informacijos internete yra sugeneruota dirbtinio intelekto, ne žmogaus. Tai savaime nereiškia klaidingos informacijos, tačiau rodo, jog net ir nedidelė dalis žmonių, pasitelkusių dirbtinį intelektą, turi galimybę sukurti didelę dalį klaidinančios informacijos internete. O dirbtinis intelektas vis labiau skinasi kelią ir į darbo rinką. Jau dabar yra žinoma, jog dalis itin didelių kompanijų, pavyzdžiui Amazon, mažiau kvalifikuotų pozicijų darbuotojus atrenka tik dirbtinio intelekto pagalba. Naujas darbuotojas gali pereiti visą atrankos procesą ir startuoti darbe, nė karto nepakalbėjęs su realiu žmogumi. Ar tai indikacija žmogiškųjų išteklių valdymo srities specialistų nykimui? Dėmesio vertas klausimas nuodugnesnei diskusijai.
Tad šiandieną, nors ir gyvename itin informuotoje visuomenėje, reikia išlikti budriems. Inovacijos ir technologijų tobulėjimas nebūtinai atneša vien teigiamus pokyčius. Taigi kviečiu nepasiklysti informacinėse pinklėse ir labirintuose, kritiškai vertinti technologijų kaitą, bet kartu spėti augti, prisitaikyti prie pokyčių ir naujų tendencijų.