Vis pasigirstančios diskusijos apie privalomą karo tarnybą moterims atneša naujų klausimų. Ar karo tarnyba moterims galėtų tapti papildomu iššūkiu darbdaviams? O gal kaip tik atverti naujų galimybių? Apie tai plačiau komentuoja personalo paieškos ir atrankos įmonės „Emplonet“ vadovė, organizacijų psichologė Violeta Jakutė.
Ne karjeros pertrauka, o kompetencijų ugdymo etapas
Daliai darbdavių moterų šaukimas atlikti karo tarnybą galėtų kelti papildomą neapibrėžtumo jausmą. Visgi šiandien moterys darbo rinkoje vis dar susiduria su (ne)tiesiogine diskriminacija dėl planuojamos motinystės, mažų vaikų auginimo ar net amžiaus. Karo tarnyba galėtų tapti dar vienu hipotetiniu veiksniu, tačiau didesnę įtaką vis dar daro jau egzistuojantys stereotipai.
Kita vertus, Lietuvos organizacijų brandos lygis kyla. Įmonės investuoja ne tik į talentų pritraukimą, bet ir į pamainumo programas, kurios sušvelnina galimas darbuotojų praradimo rizikas. Taip pat šiandien sąmoningos organizacijos specialistus renkasi ne pagal prielaidas, susijusias su lytimi, amžiumi ar tarnyba, bet pagal jų kompetencijas, vertybes ir potencialą.
Be to, riziką gali mažinti ir valstybės taikomos finansinės priemonės: darbdaviai, kurie išsaugo darbo vietą tarnybą atliekančiam darbuotojui ar įdarbina tarnybą atlikusius asmenis, tam tikrais atvejais gali gauti subsidijas. Aktyvesnis šių priemonių taikymas ir aiškesnė komunikacija prisidėtų prie didesnio saugumo tiek darbuotojoms, tiek darbdaviams.
Iš tiesų atlikta karo tarnyba darbo rinkoje galėtų būti laikoma net privalumu. Juk ji ugdo įgūdžius, kurie šiandien itin vertinami darbo rinkoje: lyderystę, discipliną, atsparumą stresui, gebėjimą veikti neapibrėžtose situacijose, problemų sprendimo įgūdžius, kritinį mąstymą, bendradarbiavimą. Tai nėra tik pilietinė pareiga – tai patirtis, kuri gali tapti privalumu karjeroje.
Įdomu tai, kad nors teisiškai tarnyba nelaikoma darbo santykiais, tačiau ji yra įskaičiuojama į darbo stažą. Todėl ir darbdaviai galėtų žvelgti į ją ne kaip į karjeros pertrauką, o kaip į kompetencijų ugdymo etapą.
Būtinos aiškios garantijos
Taigi, ar privaloma karo tarnyba moterims mažintų ar didintų lyčių nelygybę? Vienareikšmio atsakymo nėra. Trumpuoju laikotarpiu gali stiprėti dalies darbdavių nuogąstavimai, tačiau ilgainiui lyčiai neutralus šaukimas gali prisidėti prie stereotipų mažinimo. Tarnyba – tai pilietinė pareiga, o ne vyriška prievolė.
Visgi kad moterys po tarnybos nesusidurtų su diskriminacija, būtinos aiškios garantijos: darbo vietos išsaugojimas, subsidijos darbdaviams, aktyvi komunikacija apie tarnybos metu įgytus įgūdžius. Šiandien tokios priemonės jau egzistuoja, tačiau jų plėtra ir viešinimas galėtų dar labiau didinti saugumą tiek darbuotojoms, tiek darbdaviams.
Svarbu ir pačioms darbuotojoms tarnybos metu, kiek įmanoma, domėtis savo profesijos aktualijomis ir tęsti kompetencijų ugdymą. Tuo metu organizacijoms rekomenduojama taikyti praktikas, panašias į tas, kurios naudojamos po vaiko priežiūros atostogų: palaikyti ryšį su darbuotojomis tarnybos metu, siūlyti struktūruotą grįžimo į darbą procesą, skatinti kompetencijų atnaujinimą.
Karo tarnyba gali tapti ne kliūtimi, o vertingu patirties šaltiniu darbuotojams, kuris ugdo kompetencijas, reikalingas šiuolaikinei darbo rinkai.
Šiuolaikinė darbo rinka nuolat keičiasi, todėl svarbu sekti tendencijas ir greitai reaguoti. Mūsų tikslas – dalintis tuo, kas svarbiausia, kad jūs galėtumėte priimti tvirtus sprendimus.
Norite gauti daugiau įžvalgų? Prenumeruokite naujienlaiškį „Gero vadovo užrašai“ – tai patikimos žinios tvirtam lyderiui, kuris neatsilieka nuo darbo rinkos tendencijų ir rūpinasi savo darbuotojų gerove.
