Psichologinius testus paprasta apgauti – tiesa ar mitas?

Nepaisant to, jog kokybiški psichologiniai testai pasižymi aukštu patikimumu, validumu bei turi stiprų mokslinį pagrindimą, vis dar sutinkama nuomonė, jog juos paprasta apgauti ir rezultatus pakreipti norima linkme. „Emplonet“ Vilniaus padalinio vadovei Violetai Jakutei yra tekę susidurti su įsitikinimu, kad testai nėra patikimi. Dalis kandidatų mano, kad, nepaisant aukšto testų patikimumo, galės save pateikti palankiau, nei yra realybėje.

Žmogaus studijų centro konsultantas Justinas Burokas pripažįsta, kad sukurti tokį testą, kurį būtų sudėtinga apgauti, yra nemenkas iššūkis. Testuose naudojamos melo skalės padeda įvertinti, ar kandidatas stengiasi pateiktį geresnį vaizdą apie save, nei yra iš tiesų.

Psichologas teigia, tai, kiek sunku ar lengva pergudrauti testą priklauso ir nuo jo ilgio. Trumpame teste įmanoma išsiaiškinti ,kurie klausimai yra skirti melo skalei. Ilgesniame teste užduodama labai daug skirtingų klausimų apie tą pačią žmogaus savybę. J. Burokas neabejoja, kad atsakinėjant į keturis šimtus klausimų yra be galo sudėtinga išsiaiškinti , kuriam asmenybės bruožui yra skirtas kiekvienas iš klausimų. Dėl to trumpą testą, net jeigu jame sudėtos melo skalės, išties gali pavykti apgauti, tuo tarpu ilgesnio – beveik neįmanoma.

Organizacijoms būtų tikslinga įsivertinti, kiek jos nori investuoti siekiant objektyvesnių psichologinio testavimo rezultatų, ir pagal tai rinktis trumpesnį arba ilgesnį testą.

Susiję įrašai: