Po karantino – pasikeitę kandidatų prioritetai ir įmonių reputacijos pamokos

Tris mėnesius trukęs karantinas oficialiai pasibaigė, ir ekonomika bei darbo rinka pamažu, nors dar atsargiai, grįžta į spartesnį ritmą. Vis dėlto tai, ką darbuotojai patyrė karantino metu, daro didelę įtaką jų tolesniems karjeros sprendimams, o įmonės taip pat turi išsigryninti tam tikras reputacijos puoselėjimo pamokas.

Darbo rinka atsigauna

Užimtumo tarnybos duomenimis, mažiausiai per karantiną nukentėję arba paliesti sektoriai yra finansų, IT, logistika, statyba, žemės ūkis. Labiausiai nukentėję – turizmas, klientų aptarnavimas, aviacija, pramogos, viešbučiai, viešasis maitinimas. Karantino metu visiškai arba iš dalies sustojo paslaugų ir aptarnavimo srities įmonių veikla, daugelis šių verslų atsisakė plėtros planų ir mažino darbuotojų darbo trukmę bei atlyginimus, išleido juos į prastovas, atostogas arba atleido. Kalbant apie poveikį skirtingoms darbuotojų amžiaus grupėms, „Sodros“ duomenimis, COVID-19 darbo rinkoje labiausiai paveikė vyriausius darbuotojus. Didžiausias neigiamas darbuotojų priėmimų / atleidimų balansas buvo tarp vyriausių 56-65 metų amžiaus gyventojų – -8300. Palyginti, 31-40 metų amžiaus darbuotojų grupėje atleista 3500 daugiau darbuotojų nei priimta.

Bedarbių skaičius per šį sudėtingą laiką paaugo apie pustrečio procentinio punkto: kovo 16 d. registruotų bedarbių skaičius šalyje siekė kiek per 160 tūkst., birželio 22 d. – kiek daugiau nei 207 tūkst., rodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti duomenys. Tačiau situacija stabilizuojasi. Pranešimų apie atleidimus iš darbo sumažėjo: kovą jų buvo registruota 52,3 tūkst., birželį (iki 24 d.) – 32,6 tūkst. Kovą į darbą priimti 42 tūkst. žmonių, birželį – 50,3 tūkst.

Svarbūs tapo nauji klausimai

Karantinas ir jo metu pasikeitę darbo sąlygos bei ekonominis kontekstas padarė poveikį ir kandidatų elgsenai bei tam tikriems prioritetams. Be jau įprastų kandidatų klausimų apie darbo užmokestį, darbuotojo ieškančios organizacijos vertybes, tradicijas ir pan., dabar kalbindami kandidatus sulaukiame ir naujų klausimų. Jie apima tokias sritis:

Organizacijos elgsena pandemijos metu. Kandidatai domisi, kokie buvo darbuotojo ieškančios įmonės veiksmai reaguojant į karantiną. Ar įmonėje buvo atleidžiami žmonės, ar darbuotojai buvo siunčiami į prastovas, kokie sprendimai priimti dėl darbo užmokesčio? Kaip buvo organizuojamas darbas nuotoliu? Kaip vystyta komunikacija su darbuotojais? Jeigu įmonė yra didesnė, kandidatus domina ir tai, kokią išorinę komunikaciją ji vykdė.

Darbas nuotoliu. Kandidatų patirtis dėl darbo nuotoliniu būdu yra pozityvi, tad sulaukiame klausimų, kaip šiuo atžvilgiu yra darbuotojo ieškančioje organizacijoje. Kandidatai tikisi lankstumo, galimybės dalį laiko dirbti nuotoliniu būdu.

Organizacijos atsparumas sukrėtimams, stabilumas. Nemažai žmonių baiminasi antrosios pandemijos bangos rudenį, todėl krizėms ir būtent karantino sąlygoms jautresni sektoriai nėra patrauklūs kandidatams. Tokie sektoriai per karantiną yra turizmas, maitinimas, viešbučiai.

IT projekto trukmė ir patikimumas. IT sektoriaus karantinas ženkliai nepalietė, šių įmonių veikla karantino metu nenutrūko. Tad šioje srityje kandidatams svarbi projekto trukmė, projekto įgyvendinimo patikimumas, finansavimo stabilumas.

Sprendimus lemia patirtis per karantiną

Pastebime, kad darbo rinkoje pastaruoju metu padaugėjo aktyvių kandidatų, ypač netekusių darbo klientų aptarnavimo, turizmo, viešbučių, aviacijos, viešojo maitinimo, pramogų srityse. O organizuoti pokalbius su kandidatais nuotoliniu būdu tapo gerokai paprasčiau. „Emplonet“ specialistų pastebėjimu, prieš karantiną su kandidatais būdavo sunkiau susitarti, nes jie būdavo suplanavę išvykas, neturėdavo galimybės atvykti į gyvą susitikimą. Per karantiną daugelio įpročiai pasikeitė, pokalbiai internetu tapo įprasti, ir vykdant atrankas tapo lengva kalbinti kandidatus, net jei jie leidžia laiką pajūryje. Kandidatai įprato prie internetinių vaizdo pokalbių, vertina jų suteikiamą lankstumą, tai, kad jie taupo laiką ir greitina atrankos procesą.

„Emplonet“ projektų vadovai pastebi, kad kandidatų reakcijos į naujo daro pasiūlymus labai priklauso nuo to, kokia buvo patirtis karantino metu. Dalis kandidatų yra nusivylę savo darbovietės sprendimais arba komunikacija su darbuotojais per karantiną. Juos dabar lengviau pakviesti į pokalbį, jie yra atviresni naujiems darbo pasiūlymams ir gali juos priimti net nedidindami finansinių lūkesčių. Būtent jiems ypač aktualus klausimas, kaip elgėsi darbuotojo ieškanti organizacija karantino metu. O darbuotojai, kurie savo darboviete nėra nusivylę, naujus iššūkius šiuo metu vertina atsargiau nei anksčiau. Jie baiminasi antros pandemijos bangos ir dėl saugumo nėra linkę šiuo metu keisti darbovietės.

Tuo tarpu kalbant apie darbdavius, tai yra laikas, kai įmonės dar kartą įsitikina, jog darbdavio reputacija buvo, yra ir bus svarbi. Tai, ar įmonės atleido darbuotojus, mažino atlyginimus, siuntė darbuotojus į prastovas tikrai pagrįstai, taip pat tai, kaip darbuotojams buvo pranešamos blogos žinios, kuria įmonės kaip darbdavio reputaciją. Šiose srityse per krizę padarius klaidų,  susigrąžinti gerą vardą darbo rinkoje, pritraukti talentus tampa labai sudėtinga. Netgi atleidžiami darbuotojai, pagarbiai elgiantis ir komunikuojant, gali išlikti geraisiais įmonės ambasadoriais. Ne mažiau svarbu yra ir tinkamai informuoti liekančius darbuotojus apie priimtų sprendimų pagrįstumą, kad įmonėje neplistų nepasitikėjimo atmosfera.

Įmonės, kurios šioje srityje trūksta reikiamų kompetencijų arba nori darbuotoją išlydėti kuo pozityviau, gali kreiptis į „Emplonet“ dėl išdarbinimo paslaugos. Mes susitinkame su darbuotoju, konsultuojame jį tolesnės karjeros klausimais, pristatome jam dabartinę situaciją darbo rinkoje, padedame pasirengti profesionalų gyvenimo aprašymą, pagal visas karjeros rekomendacijas sutvarkyti socialinių tinklų paskyras.

Susiję įrašai: