Pokyčiai darbo rinkoje, kurie įprasmina Moterų solidarumo dienos šventimą

Mūsų šalyje Kovo 8-osios šventė – Tarptautinė moterų solidarumo diena – kai kuriems dar stipriai asocijuojasi su sovietine praeitimi ir tulpės žiedu. Vis dėlto, žvelgiant istoriškai, ši šventė yra tarptautinė, ir ji gimė jau XIX a. iš kovos už lygias moterų teises darbe. Per tą laiką įvyko daugybė visuomenės pokyčių, ir jie tebesitęsia šiandien. Nors Lietuva keliasdešimt metų buvo okupacijos sąstingyje, dabar, priklausydama globaliai rinkai, mūsų šalis taip pat sparčiai keičiasi. Tai ryšku ir stebint tendencijas darbo rinkoje.

Statistika dar nedžiugina

Šiemet lyčių padėtį matuojančiame pasaulio indekse Lietuva atsidūrė 9 pozicijomis žemiau negu pernai, informavo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Pasaulio ekonomikos forumas lyčių lygybę matuoja keturiose srityse: ekonominio aktyvumo ir galimybių; švietimo prieinamumo; sveikatos ir išgyvenimo; politinio įgalinimo. Šįkart Lietuva užėmė 33 vietą tarp 153 pasaulio valstybių, nors prieš metus buvo 24-a.

Pagal pranešimą, labiausiai Lietuvos indeksą sumažino devynis mėnesius be moterų ministrių dirbusi Vyriausybė. Kitų pasaulio valstybių kontekste Lietuvai geriausiai sekasi ekonominio aktyvumo ir galimybių srityje, kuri vertinama atsižvelgiant į lyčių užimtumą darbo rinkoje, atlyginimų ir pajamų lygybę, aukštos kvalifikacijos darbuotojų moterų ir vadovių procentus. Šioje srityje Lietuva užima 13 vietą. O švietimo ir sveikatos srityse šalis yra netoli visiškos lyčių lygybės užtikrinimo.

Moterų daugėja aviacijos sektoriuje

Vis dėlto pokyčiai darbo rinkoje vyksta, ir šios tendencijos yra gana tvarios. Pastaraisiais metais pokyčiai stebimi anksčiau išskirtinai vyriška laikytoje srityje – aviacijoje. Valstybės įmonės „Oro navigacija“, kuri teikia oro eismo valdymo, ryšių, navigacijos ir stebėjimo bei oro navigacijos informacijos paslaugas, buvęs komunikacijos vadovas Vytautas Beniušis sakė, jog pastebimas augantis aviacijos sektoriuje dirbančių moterų skaičius – tiek įmonėje „Oro navigacija“, tiek kitose bendrovėse.

„Anksčiau skrydžių vadovų darbas ilgą laiką buvo laikomas vyriška profesija. Manyta, kad vyrai geriau nei moterys tvarkosi su stresinėmis situacijomis. Pavyzdžiui „Oro navigacijoje“ pirmoji moteris skrydžių vadove pradėjo dirbti tik 2000 m. Darbą ji pradėjo Šiaulių skrydžių valdymo centre. Regiono skrydžių valdymo centre taip pat ilgą laiką dirbo tik vyrai. Pirmoji moteris Regiono skrydžių valdymo centre, kuriame aptarnaujami didesniame nei 3 km aukštyje Lietuvos teritorijoje skrendantys lėktuvai, darbą pradėjo dirbti tik 2004 m. Abi moterys „Oro navigacijoje“ dirba iki šiol“, – pasakojo V. Beniušis.

Pasak jo, darbui aviacijos srityje reikalingas kruopštumas, atsakingumas, gilus srities išmanymas, komandinio darbo įgūdžiai.

„Pastebima, kad moterys puikiai atlieka skrydžių vadovių funkcijas – greitai reaguoja, sprendžia nenumatytas situacijas. Moterims būdingas kruopštumas, atsakingumas, kas yra ypač svarbu dirbant aviacijoje. Be to, besikeičiančios visuomenės normos irgi lemia, kad darbai nebėra skirstomi į vyriškus ar moteriškus. Manome, kad aviacija vienodai tinkama tiek vyrams, tiek moterims, todėl vienos ar kitos lyties darbą aviacijoje lemia asmeninės savybės, įgūdžiai, žinios ir noras dirbti“, – teigė V. Beniušis.

Jis pabrėžė, kad įdarbinant žmones „Oro navigacija“ vadovaujasi lygių galimybių principu.

Nuoseklų moterų specialisčių skaičiaus augimą įmonėje rodo statistika. 2010 m. gruodžio 31 d. „Oro navigacijoje“ dirbo 226 vyrai ir 90 moterų. Moterys sudarė 28 proc. visų įmonės darbuotojų. Skrydžių vadovais tuo metu dirbo 72 vyrai ir 15 moterų. Moterys sudarė 17 proc. visų skrydžių vadovų.

2015 m. gruodžio 31 d. „Oro navigacijoje“ dirbo 219 vyrų ir 90 moterų. Moterys tada sudarė 29 proc. visų įmonės darbuotojų. Skrydžių vadovais tuo metu dirbo 72 vyrai ir 22 moterys. Moterys sudarė 23 proc. visų skrydžių vadovų.

O šiuo metu „Oro navigacijoje“ dirba 196 vyrai ir 95 moterys. Moterys sudaro 33 proc. visų darbuotojų. Skrydžių vadovais šiuo metu dirba 64 vyrai ir 22 moterys. Moterys sudaro 26 proc. visų skrydžių vadovų.

Daugiau moterų – IT sektoriuje

Moterų daugėja ir informacinių technologijų (IT) srityje, kuri tradiciškai taip pat laikyta vyriška, nors pirmasis žmogus parašęs algoritmą kompiuteriui buvo moteris, vardu Ada Lovelace.

Baltijos technologijų instituto reklamos projektų koordinatorius Vytautas Jundulas sakė, kad per pastaruosius metus moterų ir merginų konkrečiai programavimo studijose padaugėjo 10 proc. Jos dažniausiai renkasi front-end ir testavimo specializacijų studijas.

„O apskritai moterys ir merginos dažniausiai renkasi multimedijos ir grafikos dizaino kryptį. Studijos sudaro puikias galimybes susipažinti su programuotojais ir užmegzti ryšius, kurie praturtina partnerystes po studijų, dirbant prie bendrų projektų. V. Jundulo teigimu, IT srityje labai svarbus atidumas detalėms, kruopštumas, atkaklus vieno darbo darymas iki galo.

„Moterys dažnai pirmos pastebi klaidas ir netikslumus informacinėse sistemose. Bendrai galėčiau pasakyti, kad moterys ir merginos labiau organizuotos, dažniau konspektuoja medžiagą, bendradarbiauja su kolegomis atliekant sunkesnes užduotis. Jos tikrai motyvuotos, sėkmingai derina motinystę ir darbą IT srityje“, – sakė V. Jundulas.

Organizacijoms reikia keistis kartu su visuomene

Personalo atrankos įmonės „Emplonet“ vadovė Virginija Šležaitė įsitikinusi, kad atskirtis tarp to, kas yra laikoma vyriška profesija, ir kas – moteriška, vis dar išlikusi, tačiau ji mažėja ir toliau mažės.

„Pavyzdžiui, logistika visada buvo laikoma labai vyriška sritimi. Tačiau šioje srityje stebime aiškius pokyčius. Taip pat ir kitose standartiškai vyriškomis laikytose srityse. Šiais laikais darbdaviai darbuotojus renkasi ne pagal lytį, o pagal patirtį, įgūdžius, žinias bei  asmenybės savybes, reikalingas konkrečioje pozicijoje“, – teigė V. Šležaitė.

Pasak „Emplonet“ vadovės, anksčiau galbūt išties moterims buvo sudėtinga siekti karjeros ir derinti motinystę su profesiniu augimu. Veikė ir tam tikri visuomenės  stereotipai, jog vaikų auginimas – vien mamų atsakomybė. Tačiau šių dienų darbo rinka keičiasi: vis dažniau siūloma galimybė dirbti laisvu darbo grafiku, nuotoliniu būdu. Keičiasi ir požiūris į tėvų vaidmenį – vyrai taip pat gali rinktis tėvystės atostogas. „Kompetentingų darbuotojų paklausa yra didelė, tad darbdaviai, norėdami pirmauti konkurencinėje kovoje, negali mąstyti lyčių kategorijomis.“, – sakė V. Šležaitė.

Jos teigimu, Lietuvos nepriklausomybės pradžioje skandinavišką verslo kultūrą atstovaujantis verslas sudarė tik saleles bendroje rinkoje, o dabar vis daugiau lietuviško kapitalo įmonių jau drąsiai seka geraisiais tokio tipo pavyzdžiais.