Minint Lietuvos nepriklausomybei reikšmingas dienas, mintyse dėkojame tiems, kurie savo kasdiene tarnyba užtikrina, jog mūsų šalis ir toliau būtų nepriklausoma ir saugi gyventi. Policijos pareigūnai, kariškiai, ugniagesiai ir kiti pareigūnai dirba tiek psichologiškai, tiek fiziškai itin įtemptą darbą, tad į užtarnautą poilsį turi teisę išeiti anksčiau.
Daugelis jų yra linkę tęsti karjerą ir po tarnybos. Tai – darbingo amžiaus, kvalifikuoti žmonės, kurių tarnybos metu įgytos kompetencijos svarbios šiandieninėje darbo rinkoje. Lojalumas, patikimumas, tikslų siekimas, komandinis darbas, darbo etikos laikymasis, lyderystė, tikslumas, atsparumas stresui – tai savybės, kurias tarnybos metu išsiugdo šaliai tarnaujantys pareigūnai, ir kurias darbdaviai išskiria kaip vienas geidžiamiausių.
Apie tai, kokios galimybės ir kokie iššūkiai laukia tarnybą baigusių pareigūnų, personalo valdymo įmonei „Emplonet“ pasakojo Lietuvos kariuomenės atstovas Laimis Bratikas ir Lietuvos policijos veteranų asociacijos Kauno filialo laikinoji vadovė Jūratė Kavaliauskienė.
Atsakomybė, komandinis darbas ir lyderystė
Lietuvos kariuomenės atstovo teigimu, tarnybą baigę kariškiai karjerą tęsia labai įvairiose srityse. „Turime sėkmės istorijų, kai tarnybą baigę kariškiai sukuria savo vietinį ar net sėkmingą tarptautinį verslą, daro tarptautinę administracinę karjerą, užima vadovaujamas pozicijas NATO struktūrose ir pan. Daug buvusių karių teikia apsaugos paslaugas. Pavyzdžiui, prie Afrikos krantų plaukiojantys laivai nuo 2010 metų gali turėti ginkluotas apsaugas. Nuo tada tarptautinės kompanijos į laivus pasamdė nemažai lietuvių“, – pasakojo L. Bratikas.
Kompetencijas, įgyjamas tarnybos metu, ypač vertina tarptautinės kompanijos. „Kariuomenėje tenka bendrauti su įvairių šalių atstovais, taigi išsiugdomas gebėjimas lengvai perprasti ir prognozuoti kitataučių poreikius, atpažinti ir prisitaikyti prie kultūrinių skirtumų, susikalbėti su įvairiais žmonėmis. Įsidarbinęs tarptautinėje kompanijoje, toks žmogus gali iš karto mąstyti tarptautiniu mastu“, – teigė Lietuvos kariuomenės atstovas.
Privačiame sektoriuje labai vertinamas ir tarnybos metu išsiugdomas atsakingumas, gebėjimas veikti streso sąlygomis ir pan. „Yra labai didelė tikimybė, kad tarnavęs žmogus atsakingai žiūrės į savo pareigas. Stresas jo neišmuša iš vėžių, – sakė L. Bratikas. – Be to, kariuomenėje žmogus yra nuolat pratinamas prie tvarkos. Jaunam žmogui būna sunku suprasti, kam to reikia, tačiau su laiku tampa aišku: jeigu mano kuprinė išmėtyta, šautuvas numestas arba neišvalytas ir gali užsikirsti, reiškia, aš sukeliu ekstremalią situaciją, tampu silpnąja grandimi. Pradedant nuo mažų dalykų, atsakomybė ugdoma kiekvieną dieną“.
Kariuomenės atstovo teigimu, dar vienas įgūdis, kuris stipriai išvystomas kariuomenėje, yra gebėjimas dirbti komandoje: kariai turi išmokti dirbti išvien, pratybų ruožų vienam įveikti net neįmanoma, reikia ištiesti vienas kitam ranką.
Pasak L. Bratiko, itin daug dėmesio kariuomenėje skiriama lyderystės ugdymui, kuris svarbus ir versle. „Dirbdami su kariais, žmonės natūraliai įgyja lyderystės įgūdžių. Vadai visada skatina: „Ryžtingai veik ir nebijok suklysti, bijok nieko nedaryti“. Tie, kas vadovauja būriui, kuopai ir pan., yra atsakingi už keliasdešimt žmonių ir turi būti iniciatyvūs, savarankiškai ieškoti sprendimų, nes jų neveiklumas gali kainuoti žmonių gyvybes. To žmonės mokomi nuo pat tarnybos pradžios. Mokomasi nepasiduoti, ieškoti sprendimų, taip pat ir kompromisų, kad niekas neįsižeistų ir vėliau nepavestų. Kariuomenėje nuolat rengiami kursai, kuriuose stiprinamos lyderystės kompetencijos“, – sakė Lietuvos kariuomenės atstovas.
Lojalumas – įaugęs į kraują
Teisę anksčiau išeiti užtarnauto poilsio turi ir policijos pareigūnai. Lietuvos policijos veteranų asociacija visoje Lietuvoje vienija kelis šimtus tarnybą baigusių pareigūnų. Pasak asociacijos Kauno filialo vadovės J. Kavaliauskienės, jie darbo rinkoje gali būti labai naudingi, nes pareigūnams dabar taikomi aukšti reikalavimai.
„Atranka policijoje yra labai griežta. Pareigūnai turi ne tik būti labai geros fizinės sveikatos, kasmet laiko griežtus fizinius testus, bet ir konstrukcinio mąstymo testus ir pan. Anksčiau sistemoje buvo galima dirbti ir su viduriniu išsilavinimu, o dabar visi privalo turėti teisinį išsilavinimą. Taigi šiais laikais tai, jog žmogus dirbo policijoje, rodo tam tikras kokybines jo savybes“, – sakė J. Kavaliauskienė.
Jos teigimu, daugelis tarnybą baigusių policijos veteranų nori dirbti toliau. Tarybos metu pareigūnai išsiugdo svarbių kompetencijų, kurias efektyviai galima pritaikyti daugelyje sričių, o turint teisinį išsilavinimą, J. Kavaliauskienės įsitikinimu, palankiausia darbą tęsti teisinėse struktūrose. „Tarp mūsų yra advokatų, teismų darbuotojų, patarėjų. Žinau, kad yra ir vairuotojų, gyvenančių užsienyje, kuriančių savo verslą, dirbančių saugos tarnybose“, – pasakojo buvusi komisarė-inspektorė.
Anot J. Kavaliauskienės, ryškiausios pareigūnų išsiugdomos savybės – tai didelis pastabumas, operatyvumas ir lojalumas. „Mes įpratę dirbti tiek, kiek reikia, tai įaugę mums į kraują. Esame patikimi“, – sakė J. Kavaliauskienė.
Tiesa, jos teigimu, atsargos pareigūnams skaudu, kad pradėjus dirbti nuo pensijos būna nuimami už ištarnautus metus mokami pinigai. „Labai tikimės pokyčių šioje srityje“, – teigė J. Kavaliauskienė.
Svarbu – tinkamas integravimas
Kariai ir policijos pareigūnai į pensiją gali išeiti iki Lietuvoje nustatyto senatvės pensijos amžiaus likus dar apie 20-čiai metų. Tai – darbingo amžiaus žmonės, kurių sukauptos kompetencijos darbo rinkoje yra labai vertinamos, o darbo rinkoje šiuo metu jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, teigė „Emplonet“ vadovė Virginija Šležaitė. „Tokio amžiaus žmonės gali kurti didelę pridėtinę vertę verslui, taigi ir šalies ekonomikai. Lyderystės, komandinio darbo įgūdžiai, lojalumas, atkaklus tikslų siekimas – darbuotojų su tokiomis savybėmis darbdaviai dabar ieško labiausiai. Šie žmonės gali dalytis savo patirtimi su jaunesniais kolegomis“, – komentavo V. Šležaitė.
Pasak jos, tarnybą baigusiems pareigūnams svarbu tinkamai pasiruošti karjeros pokyčiams, o darbdaviams – naujo darbuotojo priėmimui. Tiek darbo ieškantys asmenys, tiek darbdaviai turi būti lankstūs, ieškoti kompromisų.
„Suprantama, kad žmonėms, ilgai dirbusiems valstybės sektoriuje, pradedant dirbti privačiame sektoriuje reikia priprasti prie naujos aplinkos ir to, jog dirba jau ne statutinėje įstaigoje. Taigi darbdaviai turi skirti šiems žmonėms dėmesio ir laiko, kad jie galėtų lengviau integruotis naujoje darbovietėje“, – komentavo V. Šležaitė.
Personalo valdymo ekspertės teigimu, tai yra procesas, kuris reikalauja įsitraukimo ir lankstumo iš visų pusių. Užtikrinus tinkamą naujo darbuotojo įvedimo ir adaptacijos procesą, daug greičiau atsiskleidžia jo stipriosios asmeninės savybės ir gebėjimai, jis efektyviau pritaiko savo sukauptas žinias naujoje srityje.
Planuojate karjeros pokyčius? Susisiekime! Individualios karjeros konsultacijos metu atsakysime į visus rūpimus klausimus, pateiksime darbo pasiūlymų. Daugiau informacijos rasite: