Darbo netektis iš šono gali atrodyti kaip pernelyg asmeniškai nepaveikiantis įvykis, ypač jeigu atleidimas vyksta ne dėl darbuotojo kaltės ar menko produktyvumo, bet dėl įmonės restruktūrizacijos, sulėtėjusios ekonomikos, sudėtingos verslo situacijos. Vis dėlto žmogaus viduje atleidimas iš darbo gali pabudinti įvairiausius jausmus – sutrikimą, netekties, gėdos, kaltės jausmus, nerimą dėl ateities, mano organizacijų psichologė, personalo paieškos ir atrankos įmonės „Emplonet“ vadovė Violeta Jakutė.
„Netekdami darbo prarandame ne tik statusą, pajamas, pareigas, bet ir stabilumo, krypties, saugumo jausmą. Po netekties, ypač jeigu darbuotojas buvo atleistas dėl to, kad kūrė nepakankamai vertės, žmogus bus linkęs dažniau kvestionuoti savo gebėjimus, kompetencijas. Yra tyrimų, kurie rodo, kad darbo netekę asmenys dažniau patiria depresijos ir nerimo simptomus, ypač jeigu bedarbystė trunka ilgiau.
O štai 2021 m. JAV „Pew Research Center“ vykdyta apklausa atskleidė, kad netekę darbo asmenys dažniau jautė stresą (70 proc.), susidūrė su emocinėmis problemomis (56 proc.), prarado tapatybės jausmą (53 proc.) ir jautėsi pesimistiški ieškodami naujų galimybių (49 proc.)“, – sako V. Jakutė.
Sudėtingi jausmai, žema profesinė savivertė dėl atleidimo iš darbo gali žmogų sekti ir tolesnėje karjeroje. Jeigu asmuo šios savijautos nesistengia pakeisti, jis gali pakliūti į didesnes rizikas sutikti su prastesnėmis darbo sąlygomis, nei siūlo rinka, persidirbti, įrodinėjant savo vertę sau ir kitiems, gyventi baimėje, kad bet kada gali būti ir vėl atleistas, ir pan.
„Jeigu buvote atleistas, labai svarbu sau leisti atvirai išgyventi netektį, bet kartu joje neužsibūti, nesieti savęs ir savo gebėjimų vien su atleidimo faktu bei pradėti sąmoningą profesinės savivertės atkūrimo procesą. Jis prasideda nuo paprasto, bet esminio klausimo – kas aš esu kaip profesionalas, net jeigu šiuo metu neturiu darbo vietos? Rekomenduoju pačiam sau susidaryti aiškų savo pasiekimų, kompetencijų, iššūkių, kuriuos įveikėte, sąrašą – tarsi CV sau pačiam. Tai padeda priminti, kiek vertės sukūrėte per visą savo profesinę kelionę“, – pastebi V. Jakutė.
Padės ir buvusių kolegų atsiliepimai
Anot organizacijų psichologės, norint atsistatyti profesinę savivertę padeda ir pokalbiai su buvusiais kolegomis, vadovais ar mentoriais – išgirsti iš šalies, kaip buvote matomas, kokie jūsų stiprybių bruožai išliko jų atmintyje.
„Jeigu šiandien savimi tikrai nepasitikite, pasiteiraukite tik apie stiprybes. Tačiau atviras grįžtamasis ryšys yra viena didžiausių dovanų, ką galite gauti iš savo kolegų ar vadovo. Jeigu jaučiatės pakankamai stipriai, kad išgirstumėte ir apie savo stipriąsias, ir apie tobulintinas vietas, paprašykite aplinkinių jį suteikti – žinosite, kaip augti, kad blogos patirtys nebepasikartotų, kokius darbus ir užduotis rinktis ateityje, kad save realizuotumėte geriausiai“, – sako organizacijų psichologė.
Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad dažnu atveju, jeigu neprigyjate vienoje darbovietėje, visai nereiškia, kad kitoje negalite būti nešiojamas ant rankų:
„Atrankose sakome „tinkamas/netinkamas“ darbuotojas – nes darbuotojas tikrai nebūtinai yra „blogas/geras“. Pasitaiko atvejų, kai viename kolektyve žmogus visai neprigyja kultūriškai ir vertybiškai, todėl negali atskleisti savo stipriausių pusių, o kitame jis tampa favoritu. Atrankų specialisto tikslas ir yra atrasti tą atitikmenį – ne bendrai geriausią, šauniausią, protingiausią ir kitokį -iausią, bet tą, kuris organizacijoje jaustųsi įgalintas parodyti šias savo puses.“
Atleidimas kaip galimybė persvarstyti karjerą
Kaip užsimena organizacijų psichologė, atleidimas iš darbo daliai žmonių gali tapti ir galimybe sustoti, persvarstyti savo profesinę kelionę, užsiimti savirefleksija, kuriai laiko daugelis vis pristinga:
„Gali būti, kad jūsų sektorius keičiasi ir jūsų įgūdžiai nebekuria tiek vertės verslui, kiek kurdavo anksčiau. Tai – akivaizdus signalas, kad metas yra kelti ar keisti kvalifikaciją. Džiugi naujiena ta, kad dabar Lietuvoje galimybių gilinti kompetencijas ar keisti profesinę kryptį yra kaip niekad apstu.
Jeigu esate atleidžiamas dėl padarytų klaidų, produktyvumo stokos ar kito neįtikimo organizacijai, priimti naujienas gali būti sunkiau – žmonės yra linkę save graužti, peranalizuoti. Tačiau tai irgi gali būti pamoka apie save – ar kad jums netiko atitinkama organizacijos kultūra/vertybes, ar vadovavimo tipas, ar kad darbus ateityje reikėtų daryti atidžiau, ar kad vertėtų rinktis darbą/profesiją, kurios užduotys labiau motyvuoja siekti aukštesnio rezultato“, – mano V. Jakutė.
Atleidimas dėl restruktūrizacijos, verslo sumetimų, komandų pokyčių, „iš reikalo“ taip pat paliečia žmones – jie dažniau susimąsto, kad galbūt buvo ne tiek vertingi įmonei, kad būtų palikti:
„Visais šiais minėtais atvejais reikėtų dirbti su savimi ir tik tada panirti į naujų galimybių paieškas. Galbūt pasikalbėti su psichologu, karjeros konsultantu, padirbėti su vidiniais įsitikinimais apie savo vertę. Siūlau prisiminti, kad jūsų, kaip (dirbančio) žmogaus, vertė nesilaiko vien ant KPI, įvykdytų projektų ir patiktukų „LinkedIn“ platformoje. Žmogus yra vertingas savaime ir tik tą įsisavinus bus gerokai paprasčiau priimti save klystantį, laimintį, stagnuojantį – iš esmės žmogišką, su visom spalvom ir etapais.“
Jeigu susiduriate su karjeros iššūkiais ar norite pagalbos brėžiant tolesnę jos kryptį, mūsų karjeros konsultantai gali padėti – susisiekime.
