Pinigai (Unsplash, Mathieu Stern)

Daugiau uždirbantys ir aukštesnes pareigas užimantys darbuotojai pasižymi didesne psichologine gerove, atskleidžia 2024 m. (rugsėjis–spalis) atliktas personalo paieškos ir atrankos agentūros „Emplonet“ tyrimas. Taip pat reikšmingus psichologinės gerovės rodiklių skirtumus galima pastebėti tarp skirtingo amžiaus atstovų ir lyčių.  

Šį rudenį „Emplonet“ vykdytu tyrimu buvo siekta įvertinti, ar darbo užmokestis, užimamos pareigos ir darbo forma gali turėti įtakos pasitenkinimui darbu ir darbuotojo psichologinei savijautai. Tyrime dalyvavo 805 respondentai, daugiausia jų – Lietuvos didmiesčių gyventojai. Apklausa vykdyta soc. tinkluose.   

Šįkart jums pristatome pirmąją tyrimo dalį.  

Daugiau uždirbantys pasižymi geresne psichologine savijauta  

„Išanalizavę duomenis pamatėme, kad ryšys tarp darbo užmokesčio ir respondentų psichologinės gerovės yra. Tarp mūsų respondentų matytitendencija – kuo daugiau žmogus uždirba, tuo aukštesni jo psichologinės gerovės rodikliai.   

Tiesa, reikšmingesnis skirtumas yra tarp tų, kurie uždirba mažiausiai (iki 981 eur. „ant popieriaus“), ir respondentų, kurie uždirba apie 3 tūkst. eurų prieš mokesčius. Nuo 3 tūkst. eurų „ant popieriaus“ gaunančių asmenų psichologinė gerovė vis dar auga, tačiau nuosaikiau“, – sako „Emplonet“ verslo ir IT personalo atrankų specialistė, organizacijų psichologė Viktorija Šarkauskaitė.  

Ryšys tarp darbo užmokesčio ir psichologinės gerovės (skaičiai nuo 0 iki 50 žymi rezultatų tarp šių grupių vidurkius, kai didesnis skaičius rodo didesnę psichologinę gerovę) 

Vis dėlto specialistė atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvieno darbuotojo patirtis yra unikali ir gali priklausyti nuo daugelio veiksnių, o tyrimo išvados parodo bendras tendencijas, kurios gali būti pritaikytos individualiai.  

Pastebėta, kad psichologinė gerovė gali nežymiai gerėti ir kylant pareigoms: „Tiesa, psichologinės gerovės rodikliams kylant pastebime porą statistinių „stabtelėjimų“ – patyręs specialistas ir žemiausios grandies vadovas pasižymi vienoda emocine gerove, taip pat reikšmingo skirtumo nėra tarp pradedančiojo ir šiek tiek daugiau patirties turinčio specialisto.“  

„Toks rezultatas nestebina – karjeros laiptelis nuo specialisto iki vadovo pareigų yra laikomas vienu sudėtingiausių. Žemiausios grandies vadovas turi išmokti daug naujų dalykų: natūralu, tai reiškia ir daugiau streso, ir galbūt tai, kad gaunama grąža jo neatsveria“, – pastebi „Emplonet“ vykdomoji direktorė Ingrida Juknevičiūtė-Lukašonok.    

Prastesne emocine gerove pasižymi jaunimas ir moterys  

Šiemet „Pasaulio laimės indekse“ Lietuvos jaunimas iki 30-ies buvo paskelbtas laimingiausiu, tačiau „Emplonet“ tyrime būtent Z karta (asmenys, gimę 1997–2009 m.) išsiskyrė iš kitų amžiaus grupių žemesne psichologine gerove.  

„Žemesnės psichologinės gerovės priežastis veikiausiai lemia ne išoriniai darbo veiksniai, o kitos kompleksinės priežastys. Pavyzdžiui, pasauliniai tyrimai dėmesį atkreipia į soc. tinklų, pandemijos ir kitų reiškinių įtaką jaunosios kartos integracijai į darbo rinką. Taip pat ši karta jaučia didesnį ekonominį nerimą nei vyresniosios“, – teigia I. Juknevičiūtė-Lukašonok.    

Beje, prastesnius jaunimo emocinės gerovės rodiklius galima pastebėti visame pasaulyje: „Gallup“ pasaulinės darbo jėgos ataskaitoje (2024 m.) pažymima, kad asmenų, jaunesnių nei 35 m., gerovės rodikliai praėjusiais metais krito ir šiuo metu reikšmingai skiriasi nuo vyresnės visuomenės dalies.  

Blogos žinios dirbantiems tik biure

Tyrimo metu paaiškėjo ir koreliacijos tarp darbo formos bei psichologinės gerovės lygio: „Respondentų klausėme, ar jie visą darbo savaitę dirba biure, ar gali laisvai rinktis, kokiu būdu dirbti, ar per savaitę turi tam tikrą dienų skaičių praleisti biure, ar dirba nuotoliu. Paaiškėjo, kad dirbantys tik biure pasižymi žemesne psichologine gerove.“  

Tarp kitų darbo formo reikšmingų skirtumų neaptikta, tačiau lyderiais išliko darbas pasirinktinu būdu ir nuotoliu.   

„Rezultatai įdomūs tuo, kad nuotoliu dirbanti grupė pasirodė skirtingai, negu šiandien dažnai girdime kalbant: pavyzdžiui, sakoma, kad tik nuotoliu dirbantys asmenys jaučiasi prasčiau, vienišesni, praranda priklausymo komandai jausmą, o kartu su tuo ir produktyvumą. Matydami šiuos rezultatus galime daryti prielaidą, kad tiek darbuotojai, tiek darbdaviai pamažu prisitaiko prie santykinai naujos darbo formos“, – sako I. Juknevičiūtė-Lukašonok.