Vasarai įsibėgėjus ir vis toliau vejant karantino pasekmių šešėlius, daugelis įmonių stengiasi grįžti į įprastą darbo ritmą. Prabėgo beveik du mėnesiai, kai šalyje atšauktas karantino režimas. Kas pasikeitė per šį laiką, ir kur link žiūri įmonės, kam ruošiasi artimoje ateityje?
Aktyviai dirbdami su skirtingo dydžio įmonėmis, pastebime įvairias reakcijas personalo partnerių veiduose.
Viena iš reakcijų, būdinga bene visoms kompanijoms – nė viena nenorėtų pakartoti situacijos, kurią patyrė dėl karantino, o patirtą išbandymą priima kaip rimtą pamoką, iš kurios norima pasiimti geriausią praktiką. Tačiau yra ir daugiau šios patirties atspalvių.
Ne paslaptis, kad per karantiną labiausiai nukentėjo viešojo maitinimo, pramogų, turizmo sektoriai, praradę galimybę teikti paslaugas klientams. Tuo tarpu vidaus rinkoje veikiančiose maisto pramonės, maisto gamybos bei su šiuo sektoriumi susijusiose žemės ūkio, greito vartojimo, prekybinėse įmonėse kilo naujų iššūkių, su kuriais, reikia pasidžiaugti, jos susidorojo gana sėkmingai.
Mūsų klientai vieningai teigia, kad įmonės darbą ir darbuotojų saugumą šiuo sudėtingu periodu padėjo užtikrinti komandinis susitelkimas, taip pat būtinų, nors ir nelabai patogių papildomų priemonių naudojimas, atsakingumas bei pozityvumas. Kad galėtų išlaikyti saugumo reikalavimus, ne viena gamybos įmonė turėjo keisti darbuotojų darbo grafikus, komandas skaidyti į mažesnes, išlaikyti reikiamus atstumus, griežtai ir vieningai laikytis saugumo tvarkos. Džiugu, kad net ir sudėtingu laikotarpiu įmonių vadovai, saugodami savo verslą ir komandas, rinkosi investuoti į papildomas saugos priemones.
Personalo specialistai, įmonių vadovai vertindami paskutinių mėnesių patirtis vieningai sutaria, kad sklandaus darbo užtikrinimui itin svarbi komunikacija. Su darbuotojais buvo aktyviau bendraujama, dalijamasi tolimesnių veiksmų planais, klausiama ką dar galima padaryti, kad darbas vyktų sklandžiau, o darbuotojai jaustųsi saugiau.
Žinoma, ne visoms įmonėms pavyko išvengti nuostolių ar komandos optimizavimo. Įmonės, žvelgdamos į artimą ateitį, ir toliau laikosi racionalaus resursų panaudojimo plano, susilaikydamos nuo perteklinių išlaidų. Jei karantino scenarijus pasikartotų, daugelis personalo specialistų kartu su vadovybe jau yra apgalvoję veiksmų planą. Gamybinėms, klientų aptarnavimo įmonėms itin svarbu išpildyti užsakymų poreikį, tad komandos tvarumui užtikrinti jos renkasi darbuotojų nuomos paslaugą. Naudojantis išorinių personalo įmonių teikiamomis paslaugomis, personalo vadovai gali lengviau suvaldyti darbuotojų trūkumą bei susitelkti į kitus, ne mažiau svarbius, vidinių procesų valdymo klausimus.
Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, po karantino, birželio mėnesį, šalyje darbo neturinčių žmonių skaičius augo 31,4 proc. daugiau nei gegužę, o darbuotojų poreikis priartėjo prie praėjusių metų lygio 26,3 proc. Daugiausiai darbo pasiūlymų skaičius augo paslaugų sektoriuje – 63 proc., pramonės, statybos sektoriuje – 12 proc., žemės ūkyje – 4,7 proc. Kad ir kaip paradoksalu, valstybės paramos išmokas gaunantys gyventojai neskuba integruotis į darbo rinką, dėl ko darbdaviai, ypač sezoninio darbo metu, susiduria su neplanuotais iššūkiais ieškant darbuotojų ( pavyzdžiui, nekvalifikuotų, pagalbinių, žemės ūkio, viešbučių aptarnavimo darbuotojų).
Ekonomikos ekspertų teigimu, šalyje nedarbo lygis dar nėra pasiekęs piko, tad tikėtina, kad paskutinį metų ketvirtį darbo rinkoje laukia nauji pokyčiai. Nepaisant prognozių, daugelis įmonių nelinkę gyventi baimėje ir įtampoje, priešingai – dirba dar atkakliau ir stengiasi išnaudoti naujai atsivėrusias galimybes, prisitaikyti prie klientų bei rinkos poreikių.
Vienas pavyzdžių – per karantino laikotarpį stipriai išaugusi elektroninių paslaugų, elektroninės prekybos rinka. Įmonėms praradus galimybę bendrauti ir prekiauti tiesiogiai kontaktuojant su klientais, nemažai jų savo paslaugas perkėlė į elektroninę erdvę. Daugelis vadovų teigia, kad skaitmenizacijos projektų įgyvendinimas buvo paspartintas ir užbaigtas beveik metais anksčiau nei planuota.
Pastebime, kad pardavimų vadybininkams vis dažniau keliamas vienas iš reikalavimų – turėti patirties, žinių elektroninės prekybos verslo vystyme. Taip pat pastebime augantį elektroninių prekybos platformų administratorių poreikį. Natūralu, kad į šiuos rinkos pokyčius sureagavo ir kurjerio paslaugas teikiančios įmonės. Siuntų pervežimo kompanijos dar šiais metais paštomatų tinklus planuoja išplėsti dvigubai, apimant ne tik didžiuosius miestus, bet ir šalies regionus. Dėl šių sprendimų auga klientų aptarnavimo, IT sistemų priežiūros, logistikos, transporto, siuntų skirstymo specialistų, vadovų komandos.
Apibendrinant galima teigti, kad krizės pateiktus iššūkius daugelis įmonių priėmė kaip galimybių metą. Jos diegė naujas paslaugas, ieškojo naujų klientų, tapo nuosaikesnės, ieškojo lanksčių sprendimų, bendrų sutarimų su klientais, kas leido įmonėms sustiprinti, atkurti partnerystę bei parodyti socialinį atsakingumą. Daugelis kompanijų ūgtelėjo ir viduje, tapo efektyvesnės, lanksčiau ir greičiau priiminėjo sprendimus, o svarbiausia – tapo labiau susitelkę ir dirbo kaip komanda, kurioje vyrauja pasitikėjimas. Žinoma, vieniems tai sekėsi geriau, kitiems – sunkiau, tačiau nesustojantis efektyvumo auginimas, naujų idėjų ieškojimas ir įgyvendinimas veda verslą į priekį.