Žmogiškieji ištekliai studijos
Dovilė Toleikytė, Emplonet IT atrankų konsultantė

Dažniausiai gyvenimas susiklosto tokia tėkme – mokykla -> studijos -> karjera. Na, arba karjera pradedama dar studijuojant. Tačiau mano atvejis kiek kitoks – studijas pasirinkau atsižvelgdama į savo karjerą.

Esu IT personalo atrankų konsultantė, šioje srityje dirbu jau ketvirtus metus ir tuo pačiu baigiu antrą Organizacijų vadybos kursą. Kartais sulaukiu klausimų, ar tikrai verta studijuoti, jeigu jau kurį laiką dirbi pagal specialybę, kurios mokaisi. Tad noriu pasidalyti patirtimi, ko, kaip atrankų specialistė, papildomai prie darbo patirties pasisemiu studijose.

Turiu pripažinti, kad studijuoti tai, ką darau kasdien – išties lengviau. Visų pirma, jau esu glaudžiai susipažinusi su atrankų sritimi, antra – ši sritis mane „veža“, tad ir motyvacija – ženkliai aukštesnė. Žinoma, viskas nėra vien gražu, lengva, su laiku tikrai pasijunta nuovargis, kadangi studijos vyksta vakarais bei šeštadieniais. Vis dėlto nė karto nesigailėjau šio sprendimo.

Kadangi prieš įstojant į kolegiją jau turėjau dvejų metų darbo patirtį, galiu geriau suvokti studijų aktualumą ir naudą šių laikų personalo darbo rinkoje. Be to, darbinė patirtis leidžia lengviau atlikti užduotis, susirasti aktualią bei tikslingą informaciją. Esu dar tik studijų pusiaukelėje, tačiau studijų moduliai, su kuriais iki šiol susidūriau, yra tikrai naudingi.

  1. Vadyba ir žmogiškieji ištekliai buvo labiausiai su mano pareigomis susiję studijų dalykai. Susipažinau su įvairiais organizacijų valdymo metodais, struktūromis, atrankų procesais, darbuotojų motyvavimu ir išlaikymu. Buvo išties smagu kelti diskusijas, su studijų pakeleiviais dalytis savo patirtimi bei įžvalgomis.
  2. Komunikacijos modulį sudarė trys dalykai: specialybės kalba, viešasis kalbėjimas bei tarpkultūrinė komunikacija. Kad ir kaip ironiškai skambėtų, tačiau labai džiaugiausi, jog buvo įtraukta specialybės kalba. Praėjusioje darbovietėje bendradarbiavau su įmonėmis, esančiomis užsienio šalyse, tad bendravau tik anglų kalba ir nemokėjau lietuviškų terminų. Viešasis kalbėjimas patobulino oratorystės įgūdžius, padėjo išmokti kontroliuoti kūno kalbą bei aiškiai gestikuliuoti. Na, o tarpkultūrinės komunikacijos studijos pravers komunikuojant su partneriais iš kitų šalių – nagrinėtos teorijos padeda įvertinti kultūrą įvairiais aspektais ir taip pasiruošti pokalbiui bei palengvinti komunikaciją.
  3. Dokumentų valdymo modulis išmokė raštvedybos, susirasti aktualius teisės aktus bei ruošti įvairius vidinius įmonės dokumentus, vesti jų registrus.
  4. Teisės modulio metu susipažinome su darbo kodeksu, nagrinėjome daug su personalu susijusių situacijų, mokėmės tikslingai atsirinki teisės aktus. Lygiagrečiai su teise mokėmės ir psichologijos: kalbėjome apie įvairius asmenybės bruožus, komandos vaidmenis, motyvaciją, nagrinėjome žymiausių psichoanalitikų teorijas. Tai padeda geriau suprasti kandidatų profilį, lengviau interpretuoti apie kandidatus ar darbuotojus psichologiniais testais gautus duomenis. Buvo smagu pamatyti, kad dabartiniai asmenybiniai testai, kuriuos naudojame atrankose, buvo paremti būtent nagrinėtomis teorijomis.
  5. Makroekonomika, mikroekonomika ir ekonominė statistika leido labiau suprasti ekonominius rodiklius, mokesčių sistemas bei apdoroti įvairių apklausų duomenis naudojant statistikos įrankius.
  6. Viešasis administravimas ir Europos studijos supažindino su Seimo, ministerijų bei parlamento veiklomis, atrankų procesais ir karjeros galimybėmis.

Apibendrinant galiu drąsiai teigti, kad dabartinės įstaigų administravimo / organizacijų vadybos studijos yra pritaikytos dabartinei rinkai ir suteikia išties naudingų žinių, o esama darbinė patirtis palengvina studijavimą ir leidžia geriau suvokti studijų kokybės lygį.