Nemažai protinių gebėjimų testų yra vieši ir nemokamai prieinami internete. Ar išankstinė praktika atliekant panašaus pobūdžio užduotis gali pagerinti oficialaus vertinimo rezultatus? O galbūt kokius „namų darbus“ atlikti ne tik rekomenduotina, bet ir būtina?
Žmogaus studijų centro konsultantas Justinas Burokas užtikrintai rekomenduoja pasiruošti protinių gebėjimų testui ir būtinai išmėginti prieinamus testus. Su užduočių principu susipažinusiam žmogui neteks gaišti laiko įsigilinimui, kaip jas reikia spręsti, atrankos į darbą proceso metu. Be to, kai testą sprendžia nepasiruošęs kandidatas, rezultatai gali parodyti žemesnius protinius gebėjimus, nei jie yra iš tiesų.
Burokas taip pat pastebi ir kitą pasiruošimo sprendžiant protinius testus aspektą – kai kuriais atvejais net nepriklausomai nuo pasiruošimui skirto laiko, rezultatas bus pagerintas vos keletu procentinių punktų. Psichologas pateikia pavyzdį , aptardamas žmogaus gebėjimo orientuotis erdvėje lavinimą. Iš prigimties sunkiai erdvėje besiorientuojantį žmogų nuosekliai mokant šios kompetencijos, jis pasieks kažkiek geresnių rezultatų, tačiau vis tiek ir toliau sunkiai orientuosis erdvėje. Yra nemažai mokslinių tyrimų ,įrodančių, kad tokiais atvejais pasiekimai būna gana riboti.
Tačiau kitais atvejais, konsultanto teigimu, pakartotinis testo sprendimas rezultatus reikšmingai pagerina. Tam, kad būtų išvengta tokių situacijų, yra parengiamos kelios to paties testo versijos. J. Burokas pasidalija, kad kartais testų rezultatai būna neadekvačiai žemi. Taip gali nutikti dėl patirto streso, netikėtų tos dienos įvykių ar kitų objektyvių aplinkybių. Tokiais atvejais žmogui pasiūloma išspręsti testą dar kartą kitą dieną. Žinoma, antrą kartą pasiūloma spręsti kitą to paties testo versiją.
Apibendrinant galima teigti, kad ruošiantis protinių gebėjimų testui tikrai verta atlikti namų darbus, vis dėlto nereikėtų tikėtis, kad darbo atrankos proceso metu gausite testą su jau spręstomis ir jau mintinai išmoktomis užduotimis.