Dovilė Toleikytė, Emplonet IT atrankų konsultantė 

Jau visai netrukus įžengsime į trečiuosius kovos su pandemija metus. Pandemijos, kuri privertė į darbą, jo organizavimą bei modelius pažvelgti visiškai kitaip. Ji skatino mus keisti savo įpročius bei prisitaikyti prie naujos tvarkos. Daugelis sutinka, kad daug pokyčių darbo rinkos dalyviams išėjo į naudą, tačiau ar viskas tik pozityvu? Noriu pasidalyti savo patirtimi ir pakalbėti apie iššūkius, kurie personalo atrankų srityje atsirado dėl pandemijos diktuojamų sąlygų.

Užmegzti artimą ryšį reikia daugiau pastangų

Personalo atrankų konsultantui „parduodant“ poziciją kandidatui, pirminis žingsnis yra sukurti stiprų, artimą ryšį – man svarbūs ne tik darbuotojų ieškantys klientai, bet ir darbo pokalbiuose dalyvaujantys specialistai.

Pokalbius organizuojant nuotoliniu būdu, ryšio užmezgimui dabar tenka skirti daugiau pastangų nei anksčiau. Gyvų susitikimų privalumas – galimybė maloniai sutikti specialistą, šiltai pasisveikinti, užmegzti akių kontaktą. Visa tai yra svarbus pirmas žingsnis susipažinimo etape. Per kompiuterio ekraną to perteikti negalime.

Dar vienas susijęs niuansas – kūno kalba. Ji atlieka tokį pat svarbų vaidmenį perteikiant mintis, emocijas, „parduodant“ poziciją, kaip ir verbalinis bendravimas. Turbūt atrodytume šiek tiek juokingai, jeigu gausiai gestikuliuotume prieš kompiuterio kamerą – judesiai matytųsi nepilnai ir neturėtų norimo poveikio kalbinamam specialistui. Atvirkščiai – tikriausiai labiau trikdytų. Taip pat nematome ir kandidato kūno kalbos, todėl sunkiau suvokti, ar mūsų kalba jį domina, ar migdo, ar jis yra atviras, susidomėjęs, ar atvirkščiai.

Taigi bendraudami virtualiai, atrankų konsultantai dabar turi skirti daugiau dėmesio kandidatų elgsenai, komunikavimui, perprasti naujus niuansus, kad galėtų užmegzti bei palaikyti kokybišką ryšį ir sėkmingai vykdyti atrankas nuotoliu.

Daugiau kandidatų „dingsta“

Pastebima, kad kandidatų įsipareigojimo jausmas sumažėjo. Kai pokalbiai būdavo organizuojami gyvai, kandidatai paprastai pranešdavo, jeigu pasikeisdavo aplinkybės ir jie negalėdavo atvykti sutartu laiku, dingdavo susidomėjimas siūloma darbo pozicija. Pokalbius organizuojant virtualiai, kad ir kaip būtų gaila, nemaža dalis kandidatų nusprendžia tiesiog neprisijungti prie susitikimo. Žinoma, būna situacijų, kai už to slypi svarbi priežastis, tačiau neretai sulaukiame tik tylos.

Apmaudu, kad taip kandidatai mažina savo galimybes tęsti efektyvias kito, galbūt labiau dominančio pasiūlymo paieškas.

Darbo pokalbyje – vienu klavišo paspaudimu

Vienas pozityviausių pasikeitimų yra tai, kad, darbo pokalbiams vykstant virtualiai, sutrumpėja laikas, kurį kandidatai turi jiems skirti – nereikia vykti į sutartą vietą ir atgal. Be to, dirbant iš namų, susitikimai yra lengviau suderinami nei dirbant iš biuro. Dėl šios priežasties padaugėjo kandidatų, kurie nori sudalyvauti pokalbyje tik dėl smalsumo ar mandagumo, tačiau minčių apie pozicijos keitimą visiškai neturi. Žinoma, pažintys visada yra gerai. Mes, atrankų konsultantai, pasitelkiame visą savo patirtį ir bandome specialistą įtikinti, kad verta pakalbėti ne tik su mumis, bet ir su mūsų klientu! Vis dėlto tolesni sprendimai priklauso tik nuo kandidatų motyvacijos.

Dėl aukščiau paminėtos priežasties kandidatai turi daugiau darbo pokalbių su skirtingomis įmonėmis nei bet kada anksčiau. Prie to turi taikytis ne tik atrankų konsultantai, bet ir klientai. Bendromis jėgomis privalome kuo labiau optimizuoti atrankos procesus, būti lankstūs kandidatų atžvilgiu, greitai priimti sprendimus ir palaikyti ryšį su jais. Ir, žinoma, nuolatos raginti klientus negaišti priimant galutinius sprendimus. Be abejo, laiko susidaryti pilnam įspūdžiui ir viską teisingai apgalvoti reikia. Taip pat negali būti visiškai eliminuojama kliento ar naujojo komandos nario nusivylimo sprendimu tikimybė.

Naujoji darbo formų ir technologijų realybė

Didžiajai daliai specialistų, ypač IT pasaulyje, darbas iš namų ar kitos pasirinktos vietos visiškai „prilipo“ ir jie nebeįsivaizduoja kitokio darbo modelio. Neslėpsiu, aš priklausau pastarajai grupei. Vis tik nemaža dalis įmonių vis dar tikisi sulaukti darbuotojo, kuris kasdien mielai žygiuos į biurą. Žinoma, tokių specialistų tikrai yra, tačiau jie sudaro mažumą. Tokiu atveju personalo atrankų specialistai tampa derybininkais: edukuoja klientus apie pasikeitusias rinkos tendencijas, ieško lankstumo galimybių. Hibridinis darbo modelis kandidatams taip pat darosi vis mažiau patrauklus, tad turime derėtis ir dėl dienų, praleidžiamų biure, skaičiaus.

Dar vienas naujas aspektas, su kuriuo tenka susidurti – laiko nuovokos dingimas. Ši problema, tikriausiai, yra aktuali ne vien žmogiškųjų išteklių sektoriui. Dirbdami iš biuro, palikdavome darbo priemones jame, tad ir su kandidatais ar klientais bendraudavome tik darbo metu. Dabar darbo pokalbiai po darbo valandų ar bendravimas su kandidatais vėlyvais vakarais, atostogų ar švenčių metu atrodo tarytum savaime suprantamas dalykas. Pati ne kartą bendravau su kandidatais „Linkedin“ platformoje 21 val. vakaro ar dar vėliau, nors tai nebuvo labai skubūs klausimai, kurie negalėtų palaukti kito ryto. Tiesiog technologijos mus taip įtraukia: pamatome, kad atėjo pranešimas, žinutė, ir nė nesusimąstę ją tikriname.

Šiame kontekste tikriausiai kiekvieno specialisto individuali, asmeninė patirtis suformuoja geriausius ilgalaikius sprendimus, kaip jis naudoja technologijas, kaip išgrynina savo darbo ir laiko balansą, teikdamas prioritetą paslaugų teikimo operatyvumui.

Nors pandemija mums pametėjo nemažai iššūkių, reikia jų ne bijoti, o pasitelkti juos savo naudai. Tokiu būdu mes augame, tobulėjame, nesustojame vietoje, o mūsų darbas nuo to tampa tik įdomesnis.