Jau žinome, kad Lietuva šiais metais „Pasaulio laimės indekse“ (angl. World Happiness Report) tarp jaunesnių nei 30 metų respondentų buvo paskelbta laimingiausia pasaulio šalimi. Tačiau ką pasauliniai rodikliai atskleidžia apie mūsų visų laimę darbe? Darbdaviams vis labiau orientuojantis į darbduotojų emocinę gerovę, kviečiame susipažinti su intriguojančia statistika: kuriose šalyse pasitenkinimas darbu yra didžiausias, kas darbdavius vertina palankiausiai ir ar darbo užmokestis lemia didesnį mūsų pasitenkinimą darbu?
- Remiantis „Gallup“ 2024 m. pasaulinės darbo jėgos būklės ataskaita (angl. State of the Global Workplace: 2024 Report), 34 proc. apklausos respondentų visame pasaulyje teigia, kad darbe jie „klesti“. Vis dėlto net 58 proc. apklaustųjų tikino, kad darbe susiduria su sunkumais. Apie 8 proc. apklaustųjų visame pasaulyje pripažįsta, kad darbe kenčia.
- Tie, kurie jaučiasi darbe klestintys, nurodo, kad patiria gerokai mažiau sveikatos problemų, mažiau nerimo, streso, liūdesio, vienatvės, depresijos ir pykčio. Šioje kategorijoje esantys asmenys teigia, kad gyvenime jaučia daugiau vilties, laimės, energijos, susidomėjimo ir pagarbos.
- Šiame tyrime išryškėjo ir šalys-lyderės, kuriose didžiausias skaičius darbuotojų nurodė klestintys. Tai – Suomija (83 proc.), Danija (77 proc.), Islandija (76 proc.), Nyderlandai (71 proc.), Švedija (70 proc.).
- Remiantis Randstad Employer Brand“ pasauliniu tyrimu (n = 172,8 tūkst.; 2023 m. gruodis–2024 m. sausis), tik 1 iš 4 darbuotojų savo darbdavį vertina gerai pagal visus 10 tyrime nurodytų veiksnių (tokių, kaip darbo užmokestis, pusiausvyra tarp darbo ir gyvenimo, kt.). Palankiausiai darbdavius vertina Y karta ir aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys. Vertinant regionus, mažiausiai pozityviai apie darbdavį atsiliepia europiečiai (teigiamai vertina 15 proc.). Europiečius ir moteris mažiausiai tenkina jų darbo užmokestis bei papildomos finansinės naudos, palyginti su kitais regionais ir vyrais.
- Laimė ir pinigai – ryšį tarp šių dviejų dalykų buvo bandę matuoti įvariausi mokslininkai, tačiau jų išvados sutapo ne visada. Bene žinomiausią tyrimą 2010-aisiais atliko Ekonomikos Nobelio premijos laureatai Danielis Kahnemanas ir jo kolega iš Prinstono Angusas Deatonas. Tyrimo išvadose buvo teigiama, kad laimė didėja tik didėjant pajamoms iki 75 tūkst. JAV dolerių (šiandien tai reikštų apie 110 tūkst. JAV dolerių). Didesnės pajamos nei ši suma, jų teigimu, neturi įtakos bendram laimės rodikliui. Mokslininkai iškėlė teoriją, kad ši riba susidaro dėl to, kad, esant mažesnėms pajamoms, patenkinti pagrindinius poreikius yra sudėtinga, o šie kasdieniai iššūkiai neigiamai veikia laimę. Pinigų trūkumas taip pat susijęs su stresu, prastesne sveikata, mažiau laisvalaikio ir didesniu emociniu krūviu. Vis dėlto kiti tyrimai nurodė menką ryšį tarp pajamų ir emocinės gerovės, o mokslininkai laimę veikiau siejo su pačia asmenybe. Taigi, didelės pajamos dažnu atveju nėra laimės priežastis, tačiau iškilus sunkumams turint daugiau pinigų iššūkius įveikti gali būti paprasčiau.
- Beje, mokslininkai D. Kahnemanas ir Edas Dieneris nustatė, kad noras turėti didesnes pajamas kartais gali suveikti paradoksaliai. 2003 m. žurnale „Psychological Science“ paskelbtame tyrime jie pasidalijo, kad siekis turėti daugiau pinigų mažina pasitenkinimo gyvenimu ir laimės jausmą. Tyrėjai nustatė, kad žmonės, kurie siekė didelių finansinės sėkmės tikslų, buvo mažiau patenkinti šeimyniniu gyvenimu, draugyste ir darbu. Tyrimo metu pastebėta, kad kuo didesnis respondento finansinės sėkmės tikslas, tuo mažesnis pasitenkinimas šeimyniniu gyvenimu, nepriklausomai nuo namų ūkio pajamų.