Sekmadienį šventėme Tarptautinę motinos dieną – vieną gražiausių pavasarinių švenčių. Visgi „aš laukiuosi“ – frazė, kurią nutolinti norėtų ne vienas darbdavys. Dažnai tokiu atveju suprantame, kad reikės rasti naują darbuotoją, kuris terminuotai padengtų rolę, o po vaiko priežiūros atostogų spręsti, ką daryti su abiem darbuotojais.
Pasaulyje minimalių motinystės atostogų gairės dažnai yra reglamentuojamos tos šalies įstatymais ir daugeliu atvejų finansuojamos valstybės. Tačiau nėštumo ir gimdymo atostogų savaičių skaičius skiriasi ir šalys suteikia galimybę jas prasitęsti. Į trejetuką ilgiausių minimalių motinystės atostogų savaitėmis pirmąją vietą patenka Bulgarija (58,6 sav., ji taip pat yra dosniausiai apmokanti šias „atostogas“ šalis), Graikija (43 sav.) ir Jungtinė Karalystė (39 sav.) (World Population Review, 2023).
Nors paprastai vaikų priežiūra ir auginimas siejamas su moters role, vyrų – tėčių, kurie pasinaudoja ar privalomai turi pasinaudoti šiomis atostogomis, gretos taip pat auga. Lietuvoje priklausomai nuo to, ar tėtis ims vaiko priežiūros atostogas, ar ne, laikotarpis gali trukti 16–24 mėnesius. Net keturios šalys privalomų tėvystės atostogų neturi: tai Vokietija, Liuksemburgas, Slovakija, Kroatija (European Parliamentary Research Service, 2023).
Ką mums sako šie skaičiai? Vaiko priežiūros atostogos yra netrumpas laikotarpis, tačiau jis gali tapti ir puikia proga šviežiai iškeptam tėčiui ar mamai įgyti naujų kompetencijų ar tobulinti esamas, taip pat išbandyti naujas sritis. Grįžtantis darbuotojas gali būti net ir „išaugęs“ prieš tai buvusių pareigų kompetencijas, jei tik investuos į savo mokymus. Pastebima, kad tokie darbuotojai turi daugiau motyvacijos ir noro dirbti, nes ketina susigrąžinti sumažėjusius socialinius ryšius, bendravimą ir bendradarbiavimą su kolegomis.
Tyrimai rodo, kad nemažai moterų nebegrįžta į savo buvusias darbovietes po pusantrų–dvejų metų vaiko auginimo ir priežiūros atostogų (Understanding Society, 2019). Pagrindinė priežastis – prarastas ryšys su darbdaviu jų metu.
Kaip padaryti, kad darbdavio-darbuotojos ryšys nenutrūktų?
Šiandien, kai rinkoje matome kompetentingų darbuotojų trūkumą, labai svarbu išlaikyti glaudų santykį su nuo darbo atsitraukusiais kolegomis. Organizacijos turėtų rodyti dėmesį tokiems darbuotojams, dalytis pokyčiais, kurie įvyko, įtraukti į bendrus renginius ar mokymus. Tokiu atveju jie jausis laukiami. Rekomenduotina grįžtančiam darbuotojui paruošti įvedimo planą, nepaisant to, kad organizacija jam jau yra žinoma.
Startuoti būtų galima ir ne visu etatu, nes sugrįžus į darbo rinką labai svarbu derinti abi pareigas: tėčio / mamos ir darbuotojo. Vėliau, kai bus susipažinta su pasikeitusius organizacijos procesais bei pradėjus dirbti visu etatu, adaptacija bus kur kas lengvesnė.
Dažnai nuogąstaujama, kad palikus mažą vaiką lopšelyje ar darželyje, šis gali dažnai sirgti, tačiau pandemija parodė, kad darbdaviai yra pasiruošę lanksčiai žiūrėti į darbuotojų darbo modelį (nuotoliu ar mišriai), esant poreikiui, suteikti daugiau papildomų dienų, padėti derinti naujus darbinius iššūkius su tėvyste ar motinyste.
Ne ką mažiau svarbus aspektas yra ir tai, ar pati mama / tėtis save mato organizacijoje po vaiko priežiūros atostogų. Jei tikslas yra grįžti, būtina ir toliau domėtis, stebėti, kas vyksta rinkoje, konkrečiame sektoriuje, kuriame veiklas vysto jūsų įmonė, rodyti iniciatyvą, palaikyti ryšį su kolegomis.
2019 m. JK atliktas tyrimas parodė, kad per pirmuosius trejus metus po motinystės atostogų į visą darbo dieną grįžta tik 29 proc. mamomis tapusių moterų. Duomenys taip pat atskleidė, kad jos grįždavo į tris kartus mažiau apmokamą darbą ar mažiau atsakingą poziciją nei tos, kurios pertraukos nedarė. Įsitraukimas darbe, pareigos ar įneštas indėlis organizacijai, prieš susilaukiant kūdikio, yra pagrindinė prognozė, leidžianti numanyti, ar moteris grįš į darbo rinką ir įmonę.
Lietuvoje darbdavys privalo užtikrinti darbuotojo teisę po VPA (vaiko priežiūros atostogų) grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis sąlygomis nei buvusios, įskaitant darbo užmokestį (bei jo padidėjimą), į kurias jis būtų turėjęs teisę, jeigu būtų dirbęs.
Profesorė Susan Harkness iš Bristolio universiteto teigė, kad nerimą kelia ir tai, jog į darbą grįžtančios moterys paprastai mato mažėjančią tikimybę kilti profesinėmis kopėčiomis, tad grįžusios pas tą patį darbdavį, rizikuoja įstrigti savo darbe ir riboti karjeros progresą (Understanding Society, 2019).
Organizacija tikrai galės išvengti papildomų rūpesčių išleisdama darbuotojus vaiko priežiūros / auginimo atostogų ir juos susigrąžint atgal, jei visi šie aspektai bus įtraukti į organizacijos politiką ir tinkamai komunikuojami bei vykdomi tuo laikotarpiu.
Teksto autorė: Rima Juškienė