Emplonet Vilniaus padalinio vadovė Ingrida Juknevičiūtė-Lukašonok
Kovo 8-ąją minima Tarptautinė moterų solidarumo diena, trumpiau – Moters diena. Nesvarbu, ar šią šventę esate linkę švęsti, ar laikote pasenusiu reliktu, Emplonet kviečia grįžti prie jos esmės – lyčių lygybės. Kaip moters vaidmuo darbo rinkoje atrodo šiandien ir ar išties judame progreso link?
„Tvirtai tikiu, kad lyčių lygybės klausimą mūsų šalyje verta kelti ir Kovo 8-ąją, ir vasario 15-ają, ir rugsėjo 23-iąją ir… likusias 362 dienas“, – sako Emplonet Vilniaus padalinio vadovė Ingrida Juknevičiūtė-Lukašonok. Kodėl? Nes kalbėti lyčių lygybės temoje vis dar yra apie ką. I. Juknevičiūtė-Lukašonok kviečia susipažinti su moterų situacija darbo rinkoje:
- Iš visų Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių 61 proc. sudaro moterys, 39 proc. – vyrai (atitinkamai 419 321 moterys ir 265 525 vyrai Lietuvoje turi aukštąjį išsilavinimą), bet, remiantis „Sodros“ duomenimis, moterys vidutiniškai uždirba 13,6 proc. mažiau nei vyrai.
- Moterys Lietuvoje vidutiniškai gyvena septyneriais metais ilgiau nei vyrai (2021 m. duomenys), bet gauna vidutiniškai apie 19 proc. mažesnę pensiją. „Neprivalgęs, neprilaižysi, arba mažesnis darbo užmokestis prastesnę moterų finansinę padėtį lemia ir sulaukus pensijinio amžiaus“, – priduria Vilniaus padalinio vadovė.
- Moterys Lietuvoje sudaro 53 proc. visų šalies gyventojų, tačiau Seime jų – 27 proc., Vyriausybėje – 43 proc.. „Kiek moterų savivaldybių vadovų pozicijose – greitai sužinosime, bet pirmajame ture išrinktų 26 merų sąraše matome vos dviejų moterų pavardes“;
- Daugumos įstaigų, įmonių bei organizacijų vadovai yra vyrai. Moterų tokiose pozicijose – tik 31 proc.
- Naujausi „Sodros“ duomenys rodo didėjantį atotrūkį tarp vyrų ir moterų pajamų – 2022-aisiais jis augo 2-iem procentais.
- Po vieno darbo – tiesiai į kitą: remiantis EIGE (angl. European Institute for Gender Equality) duomenimis, 2021 metais net 57 proc. Lietuvos moterų nurodė, jog vaikus prižiūri visiškai vienos, arba beveik nepadedamos antrųjų pusių ir kitų asmenų. Tą patį tvirtino tik 13 proc. vyrų. Šis 44 proc. siekiantis skirtumas – vienas ryškiausių Europos Sąjungoje nelygybės rodiklis.
- Be to, EIGE nurodo, kad namų ruošos darbai 2021 metais dažniausiai gulė ant moterų pečių – net 70 proc. moterų, lyginant su 8 proc. vyrų, nurodė namų ruošos darbus atliekančios pačios arba daugiausia pačios. 16 proc. moterų, lyginant su 5 proc. vyrų, namų ruošos darbams skyrė daugiau kaip 4 valandas per dieną.
„Dažnai kalbant apie darbo užmokesčio bei pensijų dydžio atotrūkį lyčių aspektu yra paminima, jog moterys renkasi prasčiau apmokamas profesijas – daugiausiai moterų dirba sveikatos priežiūros, švietimo, apgyvendinimo ir maitinimo veiklose, o geriausiai apmokomuose sektoriuose – pvz., IT – moterų dalis yra gerokai mažesnė (šiuo metu Lietuvoje moterys sudaro apie penktadalį visų IT sektoriaus darbuotojų)“, – teigia I. Juknevičiūtė-Lukašonok.
Šis argumentas Emplonet Vilniaus padalinio vadovę verčia šyptelėti: „Renkasi mažai apmokamą darbą, o po to skundžiasi. Čia kaip tame „juokelyje“: vyrai uždirba daugiau, nes renkasi geriau apmokamas profesijas – gydytojas, inžinierius, teisininkas, o tuo metu moterys renkasi prasčiau apmokamas profesijas – moteris gydytoja, moteris inžinierė, moteris teisininkė…“
Švęsti linki kryptingai
„Ar švęsti Kovo 8-ąją, šiandien išlieka diskusinis klausimas. Ją minintiems linkiu tai daryti kryptingai ir šią statistiką paneigti bent jau kolektyvo viduje.
Ar moterims suteikiate vienodas galimybes augti, kaip ir vyrams? Ar taip pat vertinate įdėtą kolegų darbą, nepaisant lyties? Ar motinystės atostogos jums neskamba kaip keiksmažodis? Galų gale, ar besirinkdami kandidatą į „vyriškas“ profesijas (ne)sąmoningai neatmetate moterų?
Tai kertiniai klausimai, į kuriuos kviečiu atsakyti kiekvieną, net ir moteris, einančias vadovaujamas pareigas. Kas žino, galbūt šiuo keliu išsvajotąją lyčių lygybę Europoje pasieksime ne pagal šiandienos prognozes – po 60-ies metų (EIGE), o šiek tiek anksčiau“, – užbaigia Emplonet Vilniaus padalinio vadovė.