2024-iesiems artėjant į pabaigą siūlome apžvelgti rykiausius šių metų HR įvykius ir praktikas – tai, kas kėlė diskusijų audras „LinkedIn’e“, kas priversdavo atsitraukti nuo dienos darbų tam, kad susektume visas naujienas intriguojančiomis temomis.

2024-ieji mus apdovanojo daug turiningų diskusijų. HR temos skambėjo garsiai. Garsiai apie jas pasisakėme ir žiniasklaidoje. Kaip ir su muzika, taip ir su HR diskutuojamomis temomis – daugiausiai klausytos dainos mums nebūtinai kelia garbės jausmą. Juk kartais kolegoms norisi sakyti, kad klausai Mozarto, o iš tiesų galvoje skamba „Baby Shark“.  

Taigi, kas tapo pagrindiniais mūsų diskusijų objektais ir ko iš to galime pasimokyti? Na, kad kitąmet nereikėtų raudonuoti vieniems prieš kitus? 

Pilatesas darbo metu. Lietuvos startuolio vadovo laiškas „LinkedIn“ bendruomenėje buvo sutiktas ir plojimais, ir pajuokomis. Tokio masto diskusijos HR klausimais jau nebuvome matę labai seniai.   

„Ir visgi būtent šis įrašas mums, personalo paieškos ir atrankos specialistams, buvo labai reikšmingas. Kodėl? Nes pagaliau kolektyviai supratome, kad darbuotojų atranka yra kritiškai svarbi kiekvienai organizacijai. Pilatesas, šuns vedžiojimas darbo metu savaime nėra bloga praktika, jeigu tai yra suderinta su vadovu. Tačiau ar jūsų darbuotojas gali būti produktyvus sąlygose, kurios neturi jokių ribojimų? 

Visa tai turėtų būti aiškinamasi darbuotojo atrankos metu. Kadangi startuoliai siūlo daug laisvės, jiems reikia atsirinkti puikiai savo laiką planuojančius, aukšto efektyvumo darbuotojus, kurie būtų tarsi patys sau vadovai. Aukšto efektyvumo darbuotojas paprastai yra labai orientuotas į rezultatą, tad jį pasiekia per greitesnį laiką – kitaip tariant, gali ir nueiti į pilatesą, ir pasidaryti dienos darbus“, – sako Emplonet vykdomoji direktorė Ingrida Juknevičiūtė-Lukašonok.  

Joga (Unsplash, Kike Vega)

Ji atkreipia dėmesį ir rezultatų matavimo svarbą startuoliuose: „Dirbant laisva darbo forma, be galo svarbu aiškiai apsibrėžti tikslus ir lanksčiai reaguoti į to reikalaujančias situacijas. Jeigu nėra aiškių tikslų, net geriausiai laiką planuojantis žmogus gali nežinoti, kaip elgtis, kiek laiko skirti darbui. Tai sukelia rizikų darbščiausiems persidirbti, o mėgstantiems atsipalaiduoti apskritai pamiršti savo darbinius įsipareigojimus. Kai yra aiškus KPI, visi gali sutikti, kad rezultatas pasiektas arba ne. O tuomet galima gilintis į priežastis.“ 

„Šiuo atveju norisi papildyti ir tuo, kad dažno startuolio soc. tinklų komunikacija apsiriboja kalbėjimu apie darbo naudas – štai, vykome į darbostogas Madeiroje, mūsų ofise yra lovos miegoti ar baras, pramogų zona. Jeigu poilsio temoms atiduodame daugiau eterio laiko negu organizacijos realiems darbams aptarti, potencialiam kandidatui gali susidaryti įspūdis, kad organizacijoje išties kuriama atsipalaidavimo kultūra. Jeigu darbdavys to nesiekia, svarbu bendradarbiauti tiek su komunikacijos, tiek su HR skyriais, kad būtų ištransliuota tinkama žinutė potencialiems darbuotojams“, – sako Emplonet komunikacijos projektų vadovė Adelė Meškinytė.  

DARBAS NE MOTERIMS. Ir ne tingiems tinginiams! Tai – ištraukos iš vieno labiausiai aptartų darbo skelbimų šiais metais. Pardavimų poziciją norintis užpildyti Kauno darbdavys apibrėžė labai griežtus kriterijus – darbas tikrai neskirtas rūkantiems, geriantiems, tingiems tinginiams ir… moterims.  

„Nežinau, ką bepridurti. Norėjosi tikėtis, kad 2024-aisiais jau nebekalbėsime apie tai, kad moterys negali dirbti kažkokių darbų. Pasirodo, kad šis įsitikinimas dar gajus ne tik žmonių viduje, bet jie renkasi ir noriai apie tai komunikuoti viešai“, – stebisi I. Juknevičiūtė-Lukašonok.  

Vis dėlto Emplonet vykdomajai direktorei džiaugsmą kelia visuomenės reakcija – į darbo skelbimą buvo sureaguota žaibiškai, apie tai rašė naujienų portalai, o darbdavys buvo įpareigotas kriterijus pakoreguoti taip, kad nebūtų diskriminuojami potencialūs kandidatai.  

Darbo skelbimo ištrauka

Atleidimai. Viena liūdniausių HR grojaraščio dainų šiais metais, kuri skamba ir artėjant švenčių laikotarpiui. Labiausiai kenčia pramonės sektorius, kas penktas atleidimas – drabužių siuvimo įmonėse. Apie atleidimus pranešė ir puikiai žinoma telekomunikacijų bendrovė Lietuvoje.  

Anot I. Juknevičiūtės-Lukašonok, jau antrus metus jaučiama sulėtėjusi darbo rinka, o su ja – ir sulėtėjusi samda. Didžiausią grėsmę samdai, pasak jos, turi sulėtėjusi Vokietijos ekonomika, nuo kurios esame smarkiai priklausomi. O greitai augantis darbo užmokestis yra iššūkis pramonėje, kur darbuotojų sukuriama pridėtinė vertė nekinta arba kinta lėtesniu tempu. 

„Įmonių optimizacijos procesai – taip pat ne naujas reiškinys Lietuvoje. Kaip personalo paieškos ir atrankos partneriai iš didelių tarptautinių klientų esame girdėję svarstymų atidaryti didelius paslaugų centrus IT paslaugoms ir klientų aptarnavimui Lietuvoje, bet apskaičiavus kaštus buvo pasirinktos kitos, pigesnę darbo jėgą siūlančios valstybės. 

Lietuva daug kur pirmauja pagal ekonominį augimą, darbo užmokestis šalyje per metus kilo 10-imčia procentų, todėl organizacijos keičia strategijas ir keliasi ten, kur išsilaikyti yra pigiau. Prie optimizacijos prisideda ir tai, kad procesai yra vis labiau automatizuojami, pavyzdžiui, klientų aptarnavimo pozicijos yra mažiau reikalingos dėl diegiamų pokalbių robotų, parduotuvių kasininkus keičia savitarnos kasos ir pan.“ 

Atleidimų dainos kitais metais dar klausysime, bet tikėtina, kad nebe tiek gausiai. Bent jau taip tikisi I. Juknevičiūtė-Lukašonok. 

Grįžtame į biurus. Nes taip reikia! „Kai kurios įmonės, išgirdusios, kad „Amazon“ ketina grąžinti darbuotojus į biurus, suskubo sekti šiuo pavyzdžiu. Tuo metu „Spotify“ garsiai sako: mūsų darbuotojai – ne vaikai, jie gali dirbti ten, kur nori. Įdomu, kodėl dažniau renkamės klausyti pirmojo atvejo…“ – svarsto I. Juknevičiūtė-Lukašonok.  

Anot jos, ne visos įmonės darbuotojus grąžina į biurus dėl produktyvumo stokos – yra ir tokių, kurios, esant ekonominiam sulėtėjimui, negali atleisti dalies darbuotojų, todėl tikisi, kad kardinaliai pakeitus darbo sąlygas jie pasitrauks patys. 

„Šią tendenciją turėtume stebėti labai įdėmiai ir nedaryti drastiškų sprendimų. Reikėtų suprasti, kad geriau emociškai besijaučiantys darbuotojai pasižymi ir didesniu įsitraukimu į darbinę veiklą ir gali būti produktyvesni. O būtent Emplonet tyrimas (2024 m., n=804) parodė, kad didesne psichologine gerove pasižymi dirbantys laisvai pasirinktu būdu arba nuotoliu“, – teigia Emplonet vykdomoji direktorė.   

Ekspertė pabrėžia, kad dirbant įvairiomis darbo formomis kritiškai svarbu yra atkreipti dėmesį į vidinę komunikaciją: „Šiemet VU Organizacinės psichologijos tyrimų centras atliko tyrimą, kuriuo nustatė, kad norint kolektyve palaikyti komandiškumo jausmą, ypač svarbu yra investuoti į vidinę komunikaciją – ji turi būti reguliari ir įvairi, ar darbuotojai dirbtų biure, ar nuotoliu, ar hibridiniu būdu.“ 

Jaunimas nebenori dirbti. Žanro klasika tapusios eilutės aktualios išliko ir 2024-aisiais. Iš tiesų jaunimo nedarbo rodikliai išaugo, o žurnalistai ir vėl mus kalbino šia tema, kuri visada sulaukia didžiulio susidomėjimo – tačiau ką apie tai gali pasakyti HR specialistai? 

„Tingūs, išlepę, nemokantys komunikuoti – šiuos epitetus yra girdėjusi kiekviena karta. Viena jų – Y karta, kuri šiandien laikoma viena darbščiausių, o kartu – ir viena labiausiai perdegusių. Tačiau labai svarbu paminėti, kad kiekviena karta ateina su skirtingais lūkesčiais darbdaviui, tad motyvuoti juos taip pat reikėtų skirtingai.  

Darbo rinka turės vienaip ar kitaip prisitaikyti ir prie jaunosios Z kartos, kuriai ypač svarbus yra prasmės jausmas darbe, solidus atlygis, lankstumas, autonomija, pusiausvyra tarp darbo ir gyvenimo, kiekvieno įtrauktis, tvarūs, efektyvūs, automatizuoti sprendimai“, – sako A. Meškinytė.    

Ji priduria, kad dažniausiai tokios savybės, kaip atsakomybės stoka, nemokėjimas naudotis darbo įrankiais ir tinkamai komunikuoti darbe, gali būti siejamos ir su jaunu amžiumi:     

„Nė vienas į darbo rinką neįžengėme viską mokėdamas ir žinodamas. Tad šiuo klausimu norisi palinkėti kantrybės, susikalbėjimo, įsiklausymo abiems pusėms – tiek jauniems darbuotojams, tiek jų darbdaviams.“