Biuras (Luca Bravo, Unsplash)
Šį mėnesį pasirodė Pasaulio ekonomikos forumo „Ateities darbo vietų ataskaita 2025“ (angl. Future of Jobs Report 2025), kurioje apžvelgiama pasaulio darbo rinka 2025–2030 m. laikotarpiu. Daugiau nei tūkstančio darbdavių apklausomis iš 55 šalių ir 22 pramonės sektorių paremta ataskaita nagrinėja darbo vietų pokyčius, augančias ir aktualumą prarandančias profesijas bei darbo rinkai aktualiausius įgūdžius. Ko galime tikėtis per ateinančius penkerius metus?
Globalūs pokyčiai darbo rinkoje
Prognozuojama, kad iki 2030 m. bus sukurta apie 170 milijonų naujų darbo vietų, o tai sudaro 14 proc. dabartinio pasaulinio užimtumo. Tačiau tuo pačiu metu apie 92 milijonai darbo vietų bus prarasta dėl technologijų automatizacijos ir skaitmenizacijos. Tai reiškia, kad grynasis augimas sieks 78 milijonus darbo vietų.
Darbo vietų radimuisi ir pasitraukimui įtaką darys ne tik technologijos, automatizacija, DI integracija, bet ir amžėjanti visuomenė, demografiniai pokyčiai, klimato kaita ir su ja susiję iššūkiai, sulėtėjusi ekonomika, augantys pragyvenimo kaštai, geopolitinė situacija.
„Didžiausią augimo potencialą rodo technologijų sritys. Tarp greičiausiai augančių profesijų ataskaitoje minimi didžiųjų duomenų analitikai, finansinių technologijų inžinieriai bei dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi (angl. Machine Learning) specialistai. Šių profesijų poreikis kyla dėl sparčios technologinės plėtros, skaitmeninės prieigos augimo, dirbitnio intelekto įrankių integracijos į organizacijų procesus.
Augant gyventojų skaičiui, didėja ir maisto poreikis. Kad jis būtų atlieptas, reikės daugiau žemės ūkio darbuotojų. Žemės ūkį transformuoja bei papildomas darbo vietas kuria ir technologijų integracija, tvarus ūkininkavimas. Sąraše matome ir lengvųjų sunkvežimių vairuotojus, pristatymo paslaugų vairuotojus. Tai sietina su e. komercijos paslaugų plėtra, urbanizacija, logistikos inovacijomis“, – sako Emplonet komunikacijos projektų vadovė Adelė Meškinytė.
Future of Jobs Report 2025
Future of Jobs Report 2025
Ji atkreipia dėmesį ir į profesijas, kurių poreikis augs dėl visuomenės amžėjimo. Pvz., matysime augantį slaugos darbuotojų, pardavėjų/konsultantų fizinėse parduotuvėse, socialinio darbo specialistų poreikį:
„Nors jau stebime, kaip dėl automatizuotų procesų reikia ir reikės gerokai mažiau kasininkų, parduotuvių konsultantų aktualumas augs – jų pagalbos reikės vyresniems žmonėms, kurie nėra taip gerai susibendravę su technologijomis.“
Ataskaitoje nurodomos ir specialybės, kurių poreikis sparčiai mažės – reikės vis mažiau monotoniškas užduotis atliekančių darbuotojų, nes dauguma procesų yra sėkmingai automatizuojami. Šie pokyčiai labiausiai palies kasininkus, banko kasininkus, raštvedžius, duomenų suvedimo specialistus, administratorius, apskaitininkus ir pan.
Future of Jobs Report 2025
Future of Jobs Report 2025
Anot A. Meškinytės, norintys išlikti aktualūs darbo rinkoje darbuotojai turės ir toliau investuoti į savo kvalifikacijos kėlimą, su technologijomis (ir ne tik jomis) susijusių įgūdžių lavinimą arba netgi pasiryžti profesiniams pokyčiams.
„Ypač svarbus darbdaviams bus analitinis mąstymas, aktyvus mokymasis (mokymasis visą gyvenimą), technologinis raštingumas, lyderystė ir socialinė įtaka, probleminių situacijų sprendimo įgūdžiai, emocinis atsparumas, streso tolerancija, lankstumas, kūrybiškumas, originalumas, iniciatyva, kritinis mąstymas“, – vardija specialistė.
Future of Jobs Report 2025
Lietuva: orientacija į vyresnius darbo rinkos dalyvius ir migrantus
Įdomu tai, kad Lietuvoje geidžiamiausių įgūdžių sąrašas dėliojasi kiek kitaip. Ataskaitoje nurodyta, kad šiandien Lietuvos darbdaviai labiausiai vertina analitinį mąstymą, emocinį atsparumą, lankstumą, veržlumą, lyderystę ir socialinę įtaką, smalsumą ir mokymąsi visą gyvenimą, technologinį raštingumą. Tačiau prognozuojama, kad 2030-aisiais geidžiamiausių įgūdžių sąraše atsiras gebėjimas dirbti su dirbtinio intelekto įrankiais ir didžiaisiais duomenimis (angl. Big Data), išmanymas apie tinklus ir kibernetinį saugumą, technologinis raštingumas, atsparumas, lankstumas ir judrumas, smalsumas, mokymasis visą gyvenimą.
„Lietuvos darbdaviai įvardija tris pagrindinius veiksnius, lemsiančius darbo rinkos pokyčius iki 2030 m.: tai didėjančios pragyvenimo išlaidos, senėjanti ir besitraukianti visuomenė bei augančios skaitmeninės galimybės. Įgūdžių trūkumas suvokiamas kaip didelė kliūtis verslo pertvarkai – šią problemą įvardija 83 proc. šalyje veikiančių įmonių, palyginti su 63 proc. pasaulio vidurkiu. Siekdamos kovoti su šiomis tendencijomis, 86 proc. įmonių Lietuvoje planuoja investuoti į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir įgūdžių tobulinimą“, – ataskaitos duomenis cituoja A. Meškinytė.
Dalį galėtų nustebinti ir tai, kad Baltijos šalių darbdaviai, palyginti su kitomis šalimis, nurodė labiausiai besiorientuojantys į 55-erių ir vyresnius darbuotojus ir būtent jų atžvilgiu teigė ketinantys taikyti įvairovės, lygybės ir įtraukties priemones.
„Nors ši informacijos dalis raporte pateikiama prie įvairovės politikos duomenų, būtų galima daryti prielaidą, kad tai veikiau sietina su sparčiai amžėjančia visuomene. Lietuvos darbuotojų amžiaus mediana yra 44-eri metai, taigi, vyresnių darbuotojų samda tampa neišvengiama/būtina.
Teko girdėti, kad norint spręsti amžėjančios visuomenės ir darbo rankų trūkumo problemas, reikėtų, jog kas trečias darbuotojas Lietuvoje būtų migrantas. Galimai Lietuvos darbdaviai šią opciją jau svarsto gana rimtai: raporte Lietuva paminėta ir tarp TOP 3 šalių, kurios per ateinančius penkerius metus įvairovės ir įtraukties priemones taikys migrantams, pabėgėliams“, – tikina Emplonet specialistė.
