Emplonet direktorė Violeta Jakutė, „Emploera“-„GoDoJob“ vykdančioji direktorė Irena Šiurkė

Ekonominis sulėtėjimas nemažą dalį darbuotojų verčia svarstyti apie karjeros pokyčius. Tačiau ką daryti, kai geresnių galimybių tame pačiame sektoriuje neberandate? O gal tiesiog supratote, kad šis kelias – ne jums? Ekspertai atsako, kuriose srityse vertėtų žvalgytis darbo ir kaip žengti pirmuosius žingsnius pokyčių link.

 „Persikvalifikavimas – dėmesio verta galimybė įgyti norimą ir šiandienėje rinkoje paklausią profesiją, atliepti besikeičiančius darbo rinkos poreikius, įgyti naujų ir darbdaviams aktualių kompetencijų. Tai – ir puiki priemonė padidinti asmens atsparumą neigiamiems ekonominiams pokyčiams“, – sako personalo paieškos ir atrankos agentūros „Emplonet“ direktorė, organizacijų psichologė Violeta Jakutė.   

Visgi daryti tokį didžiulį posūkį karjeroje pasiryžta ne kiekvienas – dalį žmonių gąsdina tai, kiek galimai užtruks mokymosi procesas, kitus – besikandžiojančios kursų kainos ar baimė palikti saugią darbo vietą. Ekspertai ramina – naujų įgūdžių mokymosi trukmė gali įvairuoti ir priklauso nuo pasirinktos srities, profesijos, individualiai sudaryto persikvalifikavimo plano (nuo kelis mėnesius trunkančių intensyvių kursų iki kelių metų studijų programų), o galimybių persikvalifikuoti šiandien siūlo ir valstybė.   

Persikvalifikavimo galimybių Lietuvoje – apstu

V. Jakutė primena, kad profesinis persikvalifikavimas Lietuvoje šiandien gali būti finansuojamas valstybės, ES struktūrinių fondo lėšomis. Norintiems persikvalifikuoti valstybė teikia paramą ir finansuoja tiek darbo neturinčių, tiek dirbančių asmenų mokymo paslaugas: pasirinktos mokymo programos kainą ir su tuo susijusias išlaidas.  

„Užimtumo tarnyba finansuoja mokymo programų vykdymą priklausomai nuo asmens pasirinktos mokymo programos, jos tipo ir to, pagal kokią paramos mokymuisi priemonę bus vykdomas kvalifikacijos ar kompetencijos įgijimas. Jei mokymo programos kaina, kurią nurodo mokymo teikėjas, neviršija įstatyme numatytų ribų, Užimtumo tarnyba finansuoja visas mokymo programai skirtas išlaidas“, – apie esamas galimybes pasakoja ekspertė. Ji priduria, kad mokymosi metu darbo neturintiems asmenims yra mokama 0,5 MMA dydžio stipendija, o bedarbiams kompensuojamos kelionės išlaidos iki artimiausio mokymo teikėjo, sveikatos patikros išlaidos bei, esant poreikiui, apmokamos ir apgyvendinimo išlaidos. 

„Pokyčių siekiantys žmonės dabar gali rinktis iš daugiau nei 130 mokymo programų, kurias baigus galima įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančią kvalifikaciją ar kompetenciją. Šias programas įregistruoja profesinio mokymo teikėjai, jų sąrašą galima rasti Užimtumo tarnybos internetinėje svetainėje. 

Šių metų (2023 m.) pirmojo ketvirčio duomenimis, profesinio mokymo priemonės efektyvumas siekė 82,5 proc. Net 84,5 proc. dalyvavusių aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo priemonėje darbo rinkoje liko ir po 6 mėnesių“, – dalijasi V. Jakutė.  

 Ji pabrėžia, kad pageidaujantys persikvalifikuoti asmenys patys renkasi jiems reikalingą kvalifikaciją, tačiau atsižvelgiant į darbdavių poreikį, pagrindinis dėmesys skiriamas besirenkantiems aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas bei kompetencijas. Visgi, anot ekspertės, paprasčiausia persikvalifikuoti į profesiją, kuri atliepia individualius asmens poreikius, interesus, yra arčiausiai profesinių tikslų ir lūkesčių. 

„Sėkmė ar efektyvumas priklauso ne nuo sektoriaus ar specialybės, o nuo asmens įdėtų pastangų, imlumo, valios, kantrybės ir atkaklumo ugdant naujas kompetencijas, proaktyvumo kuriant ryšį su potencialiais darbdaviais. Daugelis persikvalifikavimo programų pritaikytos asmenims su beveik 0 žinių bagažu toje srityje. Tad daugelio startas persikvalifikuojant yra vienodas“, – šypsosi ji.  

Tarp populiariausių pasirinkimų – IT sektorius 

Pastarojo meto tendencijos aiškios – bene didžiausia dalis renkasi IT mokymo programas, veikiausiai – dėl rinkoje lyderiaujančių darbo užmokesčių. Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį 678 asmenys pradėjo dalyvauti 45 mokymo programose ir net 84,5 proc. IT srityje – grafikos dizainerio, programuotojo, web-dizainerio, informacinių sistemų testuotojo, duomenų analitiko. 

„IT specialybės ilgam įsitvirtino perspektyviausiųjų profesijų viršūnėje. Šiame sektoriuje vyrauja dideli atlyginimai, neblėsta darbuotojų trūkumas. Dėl IT srities specialistų konkuruoja ne tik skaitmeninių paslaugų startuoliai, bet ir tradicinių veiklų šakos: gamyba, paslaugos, energetika, logistika. Ryškių ženklų, kad IT specialistų pasiūla artimiausią dešimtmetį pasivytų ar juo labiau pralenktų paklausą, nematyti“, – sako V. Jakutė. 

Vis dėlto, kaip atkreipia dėmesį ji, persikvalifikuoti į IT sektorių siekiantys asmenys, baigę pasirinktas kursų, mokymų ar studijų programas, dažnu atveju tesiekia pradedančiojo specialisto lygį, o tai nebūtinai garantuos geriausius darbo pasiūlymus. 

„Darbdaviai labiausiai susiduria su patyrusių specialistų trūkumu, o net ir pradedančiuosius samdančios įmonės pastebi, jog turimas akademinis/profesinis pasirengimas dažnai neatliepia jų poreikių. Taigi, lengvos darbo paieškos ir didelio atlyginimo iškart tikėtis nereikėtų. Rekomenduojama būti proaktyviems kuriant ryšį su potencialiais darbdaviais, lankstiems pradiniam atlygiui, pvz.: baigus kursus/studijas ar dar studijuojant, paraleliai auginti savo kvalifikaciją ir kompetencijas įmonėje atliekant (ne)apmokamą praktiką.“ 

Kas bus paklausu?

Su inžinerinėmis specialybėmis dirbančios „GoDoJob“-„Emploera“ vykdančioji direktorė, karjeros koučerė Irena Šiurkė siūlo pasižvalgyti ir į tai, kokios profesijos gali būti perspektyvios ir ateityje. Tai turėtų būti aktualu, nes, kaip rodo Pasaulio ekonomikos forumo atliktas tyrimas, iki 2025-ųjų dėl dirbtinio intelekto tobulėjimo ir galimybių darbo vietų sumažės net 85-iais milijonais. 

„Taip pat skaičiuojama, kad dėl naujųjų technologijų augimo bus sukurta 97 milijonai darbo vietų, tad iki 2025-ųjų pasaulyje atsiras per 12 milijonų naujų darbo vietų. Taigi, dirbtinis intelektas nebūtinai kelia grėsmę užimtumui, o greičiau yra augimo galimybė“, – sako I. Šiurkė.  

Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo tyrimo duomenimis, 2023–2027-ųjų laikotarpiu pagal naujų darbo vietų skaičių augimą turėtų pirmauti šios sritys: didžiųjų duomenų analitika, klimato kaita ir aplinkos valdymo technologijos, šifravimas ir kibernetinis saugumas. 

„Įdomu tai, kad tas pats tyrimas nustatė ir perspektyviausias strategijas darbo jėgai. Prioritetų sąrašas atrodo taip: investuoti į mokymąsi ir mokymąsi darbo vietoje; spartinti procesų automatizavimą; perkelti esamus darbuotojus iš besitraukiančių pozicijų į augančias. Įmonės dažnai mano, kad įgūdžių ugdymo finansavimas yra veiksmingiausia valstybės intervencija, prisidedanti prie talentų įdarbinimo. Apskritai perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo finansavimas užima pirmąją vietą tarp priemonių, galinčių pagerinti talentų prieinamumą“, – teigia I. Šiurkė.  

Siūlo susidaryti planą

Ketinantiems savo karjerą pasukti kita kryptimi gali neužtekti vien teorinių žinių, mano personalo specialistai. „Norintiems pakeisti darbo sritį pirmiausia patartina pradėti nuo naudingų kontaktų paieškos. Taigi, reikėtų turėti aktyvią „LinkedIn“ paskyrą, taip pat pravartu dalyvauti atviruose tam tikrų profesionalų bendruomenių renginiuose, kontaktų mugėse“, – pasakoja I. Šiurkė. 

 Kitas žingsnis, anot karjeros koučerės, – susidaryti kuo aiškesnį vaizdą apie profesijos, kurią ketinate rinktis, specifiką. „O tuomet reikėtų ieškoti ir mokymų, kursų, konferencijų ar paskaitų, kurios leistų įgyti naudingų žinių. Jei dominančioje srityje trūksta įgūdžių – mokykitės, tai naujos tobulėjimo galimybes, o mokymosi, kompetencijų įgijimo galimybių šiandien yra kaip niekad daug. Labai patogu – ir nuotolinis mokymasis.“  

Svarbu turėti minty ir tai, kad mokymų organizatoriai dažnai bendradarbiauja su tam tikromis įmonėmis, kurių kursų dalyviams gali suteikti praktikos ar įdarbinimo galimybių, tikina ekspertė.  

„Tai gali trukti nuo 1-2 mėnesių iki metų-dvejų. Svarbu, kad žmogus norėtų ne tik ateiti į mokymus, bet ir pasiimti žinias. Apskritai, šiandien įmonės yra suinteresuotos savo darbuotojų tobulėjimu ir naujų kompetencijų ugdymu, dėl to motyvuotiems, „minkštųjų“ įgūdžių turintiems darbuotojams gali pasiūlyti persikvalifikavimo galimybes.“