Asmenybės savybių ir protinių gebėjimų vertinimo testai yra visame pasaulyje pripažinti ir žmogiškųjų išteklių kontekste plačiai taikomi instrumentai. Nepaisant naudos ir pritaikymo galimybių, testai vis dar sulaukia prieštaringų vertinimų bei išankstinių nuostatų. Tai paskatino „Emplonet“ Vilniaus padalinio vadovę Violetą Jakutę apie testų pranašumus bei trūkumus pasikalbėti su Žmogaus studijų centro konsultantu psichologu-psichoterapeutu Justinu Buroku. Jie aptarė, svarbiausius testavimo aspektus ir naudą.
Personalo profesionalams kandidatų atrankos ir joms naudojami įrankiai – aktuali tema. Svarbu dėmesingai pasirinkti atrankose naudojamus įrankius, kad jais būtų įvertintos ir pamatuotos būtent tos savybės, kurias nutarta matuoti. Vieni iš tokių įrankių yra asmenybės savybių ir protinių gebėjimų vertinimo testai. Siekiant nuodugniau suprasti psichologinių testų galimybes bei ribotumus, apdairu iš pradžių išsiaiškinti svarbiausią klausimą – kas gi yra testavimas?
J. Burokas pastebi paradoksalią situaciją, kad testavimo klausimu viešasis sektorius kur kas pažangesnis nei privatus sektorius. Kol pastarajame keliamos abejonės dėl testavimo naudos, valstybės tarnautojų atrankos jau seniai vykdomos kandidatų bendrąsias, vadybines ir lyderystės kompetencijas vertinant testais.
Burokas paaiškina, kad testavimu, kaip vienu iš personalo atrankose naudojamų įrankių, siekiama objektyviai įvertinant tam tikrus svarbius dalykus: asmenybės brandą, asmenybės tipologiją, o taip pat kognityvinius gebėjimus